Seimui atmetus Prezidento siūlymą skirti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Prezidento pensiją bei socialines garantijas, vėl aktualūs tampa dar 2000 m. išsakyti argumentai dėl šių pataisų. Diskusija buvo suaktyvėjusi 2000 m., valdančiajai Tėvynės Sąjungos (Lietuvos Konservatorių) partijai priėmus Valstybinio pensijų įstatymo pataisas, pagal kurias AT – Atkuriamojo Seimo Pirmininkui turėjo būti skiriama Prezidento pensija, taip pat įregistravus įstatymo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos –Atkuriamojo Seimo Pirmininko“, pagal kurį išėjusiam į pensiją AT–AS Pirmininkui turėjo būti skiriama ne tik pensija, bet ir sekretoriatas, apsauga bei transportas. Opozicija valdančiajai partijai griežtai kritikavo pataisas ir įstatymo projektą. Dėl to, kad AT–AS Pirmininkas iš esmės įgyvendino valstybės vadovo įgaliojimus, ginčytis sunku. Nesutarimus lėmė ne tiek nesutarimai dėl AT–AS Pirmininko statuso, kiek aplinkybė, jog AT–AS ir partijai, priėmusiai pataisas, vadovavo tas pats V. Landsbergis. Daug ginčų sukėlusios pataisos buvo priimtos artėjant tiek savivaldos, tiek ir Seimo rinkimams. Galima spėti, kad kitomis aplinkybėmis ir jei AT–AS būtų vadovavęs kitas asmuo, politinio sutarimo dėl tokio pobūdžio pataisų būtų buvę daug mažiau. Kokie pagrindiniai Valstybinių pensijų įstatymo bei įstatymo projekto, numatančio garantijas AT–AS Pirmininkui argumentai? Visų pirma, galima dar kartą paminėti, jog Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme AT–AS Pirmininkas vadinamas „aukščiausiu Lietuvos Respublikos pareigūnu“. Ten taip pat teigiama, kad jis „atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose“. Savo šalies atstovavimą galima laikyti viena iš esminių valstybės vadovo funkcijų. 77 LR Konstitucijos str. ši funkcija priskiriama ir valstybės vadovu vadinamam Prezidentui. AT–AS Pirmininkui priklausė ir kiti valstybės vadovo įgaliojimai. Kaip ir Prezidentas (84 LR Konstitucijos str.), AT–AS Pirmininkas teikė Ministro Pirmininko, Aukščiausiojo Teismo Pirmininko, Valstybės kontrolieriaus kandidatūras. Kaip ir Prezidentas, šis pareigūnas pasirašydavo LR tarptautines sutartis bei AT–AS priimtus įstatymus. Kai kuriose srityse AT–AS Pirmininko įgaliojimai net pranokdavo Prezidento įgaliojimus. Pavyzdžiui, teisė teikti generalinio prokuroro kandidatūrą (2000 m. lapkričio mėn. Seimas priėmė įstatymą, suteikiantį Prezidentui teisę teikti Seimui šio pareigūno kandidatūrą). Nereikia pamiršti, kad AT–AS Pirmininko rankose buvo sutelkti ir nemaži įgaliojimai įstatymų leidybos srityje. Jis disponavo tiek egzekutyvinėmis, tiek ir legislatyvinėmis galiomis. Taigi bendra įgaliojimų apimtis ne tik nenusileido Prezidento įgaliojimams, bet net ir lenkė juos.
Nepagrįsti ir argumentai, esą AT–AS Pirmininkas negali būti laikomas Valstybės vadovu, nes buvo renkamas ne Tautos, kaip Prezidentas, o Parlamento. Čia galima prisiminti 1922 m. Konstituciją, pagal kurią Prezidentas buvo renkamas būtent Seimo. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko“ projekto iniciatoriai aiškinamajame rašte pabrėžia, kad „Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininku konstitucinis statusas beveik tapatus Respublikos Prezidento statusui pagal 1922 m. Respublikos Konstituciją.“ Galima prisiminti, kad de facto AT–AS Pirmininkas buvo traktuojamas kaip Valstybės vadovas užsienyje. Valstybė negali gyvuoti be valstybės vadovo. Jo funkcijas skirtingose šalyse atlieka įvairūs pareigūnai – Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Parlamento Pirmininkas ar monarchas. Lietuvoje 1990 – 1992 m. šias funkcijas atliko Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas. Šie argumentai rodo, jog Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui turėtų būti skiriamos Respublikos Prezidentui prilygstančios socialinės garantijos. Deja, priimamus sprendimus kartais vis dar lemia ne argumentai, bet politiniai motyvai.
Andrius Grikienis