“Senųjų” Europos Sąjungos valstybių piliečiai nebeprisimena prieš dešimtmetį vykusios Sąjungos plėtros, o “naujųjų” narių gyventojai labiau patenkinti savo gyvenimu nei prieš dešimtmetį. Tokius apklausų duomenis paskelbė “Eurobarometer”.
„Senosios“ ir „naujosios“ Europos nebeliko
Į klausimą, kokios valstybės prieš dešimtmetį įstojo į Europos Sąjungą, sugebėjo atsakyti tik kas antras prancūzas bei vokietis. Likusi dalis apklaustųjų teigė arba neprisimenantys, jog tokia plėtra apskritai buvo, arba nesugebėjo išvardinti visų valstybių.
“Eurobarometer” ekspertų teigimu, šiuos rezultatus reikėtų vertinti teigiamai. “Tai rodo, jog perskyros tarp “senųjų” bei “naujųjų” ES valstybių beveik nebėra”, – sakė vienas iš jų. Pasak jo, “naujosiomis” valstybėmis šiandien dar kartais vadinamos prieš keletą metų ES narėmis tapusios Norvegija bei Islandija, tačiau vis rečiau – prieš dešimtmetį įstojusios Vidurio bei Rytų Europos valstybės. Iš tų, kas visgi prisimena 2004 m. vykusią plėtrą, daugiau nei du trečdaliai ją vertina palankiai.
Optimizmas auga
Kita “Eurobarometer” atlikta apklausa rodo, jog lyginant su 2004 metais daugiau “naujųjų” ES valstybių piliečių nei prieš dešimtmetį patenkinti savo gyvenimu, pozityviau vertina savo ateities perspektyvas bei labiau jaučiasi esą europiečiais. Kiek daugiau nei 50 proc. lietuvių šiandien yra patenkinti savo gyvenimu bei maždaug tiek pat palankiai vertina savo ateities perspektyvas. Prieš dešimt metų tokių buvo tik apie 40 proc. Šiandien kas trečias lietuvis taip pat save suvokia kaip ES pilietį. Tai 20 proc. daugiau nei iš karto po stojimo.
Didžiausi pesimistai – latviai
Lietuvos apklausų duomenys beveik niekuo nesiskiria nuo kitų tyrime dalyvavusių ES valstybių. Pesimistiškiausi rezultatai yra Latvijoje, kurioje dėl politinės įtampos šiuo metu jaučiamas kur kas didesnis nepasitenkinimas esama padėtimi bei nepalankaus požiūrio į Europos Sąjungą sustiprėjimas.