Radikalūs politiniai pokyčiai kaimyninėje Latvijoje

Narystės Europos Sąjungoje dešimties metų sukaktį kaimyninė Latvija pažymėjo priimdama sprendimą, kuris radikaliai pakeis valstybės gyvenimą. Latvijos naujienų agentūros pranešė, kad po ilgų diskusijų kaimyninės valstybės parlamentas nusprendė pritarti Vyriausybės siūlymui ir priimti Konstitucijos pataisas, leisiančias sukurti naują dviejų tautų politinę ir institucinę valstybės sistemą.

Galutiniame balsavime nedalyvavo radikalios dešinės Latvijos nacionalistų partijos nariai. Tačiau likusių parlamentarų balsų užteko, kad sprendimas būtų priimtas. Konstitucinės pataisos įsigalios nuo 2015 m. sausio 1 d.

Rusų tautinės mažumos pergalė

Šis sprendimas žymi Latvijoje gyvenančių rusų pergalę kovoje dėl jų padėties šalyje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Įsigaliojus šioms konstitucinėms pataisoms, bus įsteigtas parlamentas, sudarytas iš dviejų rūmų: Atstovų, į kuriuos atstovai bus renkami nepriklausomai nuo jų etninės priklausomybės, bei Senatą, kuriame bus po lygiai latvių ir rusų etninių grupių atstovų. Abeji rūmai turės lygias galias. Pokyčiai turės įtakos ir Vyriausybės sudarymo tvarkai. Vyriausybėje, kaip ir Senate, privalės būti po lygiai atstovaujamos abi etninės grupės. Šalies sostinei Rygai, atsižvelgiant į jos gyventojų etninę sudėtį, nuspręsta suteikti specialaus administracinio vieneto statusą.

Didelė visuomenės dalis nepritaria

Parlamentas šį sprendimą priėmė nepaisydamas didžiulio šalies visuomenės pasipriešinimo. Kaip rodo atliktų visuomenės apklausų rezultatai, 50 proc. šalies gyventojų nepritaria šiems Konstitucijos pakeitimams. Tačiau daugelio šalies parlamento narių apsisprendimą lėmė praėjusią savaitę paskelbtas Europos Komisijos pranešimas, kuriame EK rekomendavo Latvijai sukurti naujas vykdomosios ir leidžiamosios valdžios institucijas pagal jos gyventojų etninę sudėtį. Tai reiškė, kad ES pripažino savo nesėkmę, siekiant išlaikyti status quo Latvijoje.

Nepavyko pasiekti kompromiso

“Praėjus dešimt metų po Latvijos narystės ES pradžios, tenka konstatuoti, kad visi EK bei kitų Sąjungos institucijų bandymai stabilizuoti padėtį bei rasti kompromisą tarp latvių ir rusų patyrė nesėkmę,” – teigė vienas Lietuvos diplomatas. Ištrūkti iš susidariusios aklavietės Latvijai nepadėjo ir stabilus 5 proc. kasmetinis ekonomikos augimas. Buvo tikimasi, kad, pagerėjus ekonominėms ir socialinėms pragyvenimo sąlygoms, rusų tautinė mažuma atsisakys radikalių pareiškimų bei siekių. Primename, jog 2012 m. rugsėjį vykę rusų protestai, kurių metu buvo reikalaujama, kad rusų kalba būtų pripažinta valstybine, baigėsi aukų pareikalavusiais susidūrimais su policija. Situacija buvo tokia įtempta, jog ES paprašė Maskvos nuraminti šioje valstybėje gyvenančius rusus.

Problema buvo tapusi Rusijos įrankiu

Komentuodami procesus kaimyninėje valstybėje, Lietuvos politologai teigia, kad tokios įvykių eigos buvo galima tikėtis. Jų nuomone, dar prieš narystę ES buvo galima numatyti, kad rusų mažumos klausimo nepavyks lengvai išspręsti. Dar prieš 2012 m. rugsėjo mėnesio įvykius Rygoje Latvijos politikai ir diplomatai įvairiausių diskusijų ir susitikimų metu buvo raginami savo šalyje sukurti politinę sistemą, panašią į Belgijos, t.y. pagrįstą etninių, religinių, kalbinių ir kt. grupių konsensusu. Europos Sąjunga yra labai suinteresuota, kad pagaliau būtų išspręstas šis skaudus klausimas, nes Rusija, naudodamasi tuo, kad Latvijoje, o taip pat ir kaimyninėje Estijoje, nėra visiškai užtikrinamos rusų teisės, nuolatos reiškia nepasitenkinimą Sąjungos vykdoma politika. Neišspręstas mažumų klausimas leidžia Rusijai jį efektyviai naudoti, siekiant savo užsienio politikos tikslų.

Įvykiai Latvijoje taip pat yra signalas Estijai, kad laikas spręsti Narvos miesto, kuriame didžiąją gyventojų dalį sudaro rusų kilmės žmonės, klausimą. Realiausias šios problemos sprendimo būdas – specialaus statuso suteikimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.