Kai asiliukas su meškiuku atėjo į karą, jie pradėjo galvoti, kuris iš jų bus vadas.

- Tu, - pasakė asiliukas.

- Ne, - pasakė meškiukas. - Tu!

- Kodėl aš? - nustebo asiliukas. - Tu turi iltis, tu griausi priešą…

- Bet tu turi ausis: tu išgirsi, kai jis ateis.

- Kas?

- Vilkas.

- Bet juk tada reikės bėgti, - pasakė asiliukas.

- Ką tu! Kaip tik tada prasidės karas ir mes eisim į ataką.

- Kur?

- Į ataką. “Valio!” “Pirmyn!” “Į ataką!”.

- Aaaa… - pasakė asiliukas ir atsisėdo ant kelmelio. Jam labai skaudėjo ausis, parištas po smakru.

- O kodėl pirmyn? - pagalvojęs paklausė jis. - Argi negalima iš šono?

- Iš šono geriau, bet pirmyn - tikriau!

- Ir kai tu ant jo užgriūsi, tu jam įkasi, o aš jam spirsiu koja.

- Teisingai, - pasakė meškiukas, patogiau įsitaisydamas ant žolytės.

- O jis įkąs tau, - tęsė asiliukas. - O aš jam vėl spirsiu…

- Ne. Įkąs jis tau. O aš jį užmušiu.

- Bet jei jis man įkąs, jis taip pat mane užmuš.

- Nesąmonė! Aš jį užmušiu anksčiau, nei tu numirsi.

- Bet aš nenoriu numirti! - pasakė asiliukas.

- Vilkas taip pat nenori, - pasakė meškiukas ir atsisėdo.

- Tu taip galvoji?

- Aišku! Einam miegoti.

Jie užmigo pamiškėje, o tuo metu vilkas galvojo taip: “jei jie užpuls mane iš priekio - aš įkąsiu meškiukui, o asiliuką paspirsiu koja; jeigu iš šono, tai atvirkščiai: asiliukui aš įkąsiu, o meškiuką paspirsiu. O gal geriau įkąsti abiem iš karto?” Jis užmigo po egle 10 žingsnių nuo pamiškės…

Kai patekėjo mėnulis, asiliukas atsibudo ir prikėlė meškiuką.

- Vilkas miega po egle, - pasakė jis.

- Iš kur tu žinai?

- Aš girdžiu.

- Apie ką jis galvoja?

- Apie nieką, jis miega.

- Aaaa… - pasakė meškiukas.- Tada puolam jį iš už nugaros. Ir atsisuko į eglę uodega.

- Miega? - paklausė meškiukas.

Asiliukas linktelėjo ir jie pradėjo sliūkinti prie vilko.

“Meškiukas įkąs jam, o aš smogsiu per galvą, - kartojo asiliukas, - meškiukas įkąs, o aš smogsiu.”

- Aš įkąsiu, - pašnibždėjo meškiukas, - o tu smok.

- Aha!

Ir jie petys į petį priėjo prie vilko.

- Pradedam! - pašnibždėjo asiliukas.

- Tu pirmas, tu turi jį apsvaiginti.

- Kam? Jis ir taip miega.

- Bet jis atsikels, kai aš įkąsiu.

- Tada aš jam ir smogsiu.

- Ne, - pasakė meškiukas.- Tu vadas, tu turi pirmas.

Asiliukas atsargiai stuktelėjo vilkui per galvą. Vilkas suurzgė ir pasisuko ant kito šono.

- Na štai ir užmušėm,- pasakė asiliukas.

- Iš tikrųjų…

- O kam?

- Jei ne mes jį, tai jis mus!

- Tu taip galvoji?

- Tai aišku, - pasakė meškiukas, - jis mus būtinai būtų suvalgęs.

- O jeigu nebūtų suvalgęs?

- O ką jis dar galėtų su tavim tada daryti?

- Nežinau, - pasakė asiliukas.

Jie traukė iš karo priešaušrio sutemose, kai didelė miško rasa laižė jiems kojas.

“O vilkas guli po egle, - galvojo asiliukas, - visai užmuštas”.

- Kam? - pasakė jis. - Geriau jau sėdėti namuose.

- Tu juk kare, - pasakė meškiukas…