Skirtingiems gyvenimo būdams žymėti žmogui neužteko „kultūros“ sąvokos – jis įvedė kur kas platesnį ir ne mažiau komplikuotą konceptą: „civilizacija“. Švietimo epochoje gimusi sąvoka Prancūzijoje iš pradžių buvo siejama su elgesio […]

Sakyti, kad saulė leidžiasi Vakaruose yra trivialu. Mūsų kasdieniškoje lietuvio būtyje žiūrėti į Ten, Vakarus, jūrą, besileidžiančią saulę tapo lyrizmo ir banalybes viršūne. Savotišku romantizuotos lietuvio dvasios, nuo gezo iki […]

Vis dažniau įvykius ir pokyčius tarptautinėje arenoje aiškinant civilizacinių skirtumų kontekste, tampa svarbu suprasti, kokią prasmę suteikiame pačiai civilizacijos sąvokai. Kaip apibrėžiame civilizaciją? Ar įmanoma viena pasaulinė civilizacija?

Geišos, samurajai, bonsai, sumo, robotai, traukiniai-kulkos… Japonijai puikiai sekasi konstruoti savo, kaip tūkstantmetes tradicijas turinčios unikalios šalies, įvaizdį – apie šiuos jos atributus yra girdėję net niekada nebuvusieji Japonijoje.

Paprastai yra teigiama, jog žmonių bendruomenės organizavimo(si) būdai ir formos beveik be išimčių priklauso nuo konkrečios lokalizacijos ir istorinių aplinkybių, kurios priverčia individų grupę telktis. Taigi civilizacijos suvokimas […]

Žmonijos istorija - tai civilizacijų istorija. Patvirtinti šiam teiginiui Arnoldas Toynbee’is paskyrė savo gyvenimą. Jo 12 tomų veikalą „Istorijos studijos“ (A study of History) galima pavadinti panteonu visoms per daugiau kaip 6 000 metų […]

Apibendrinant Vakarų mąstymo tradiciją, neretai pabrėžiama, kad daugelis dogmomis iki tol laikytų jos ypatybių nebegalioja, susidūrus su postmoderniuoju posūkiu. Tai yra esminis lūžis, kliudantis šioje tradicijoje įžiūrėti tęstinumą ir nuoseklumą.

Jeigu straipsnio pavadinimas Jus stebina, nustembate, kad jame minimos dvi sąvokos turi kokį nors ryšį, jeigu šį pavadinimą skaitydami krenkščiate, raustate, nuleidžiate žvilgsnį ar, o tai ypatingai svarbu, žodį „Erosas“ užgožia kitos sąvokos […]

Nors yra įvairių civilizacijos kaip reiškinio tyrimo būdų (taigi ir galimų požiūrio taškų į ją), yra viena paprasta tiesa, kurią aplenkti kalbant šia tema būtų neįmanoma. Nebent norėtume visiškai prarasti bet kokį įmanomą „civilizacijos“ sąvokos prasminį krūvį.

Šiuolaikinį pasaulį bandydami skirstyti civilizacijomis neišvengiamai susiduriame su neutralumo problema, taip pat nesugebėjimu vertinti „kitas“, nepažįstamas visuomenes. Apie tai, ko verta „civilizacijų“ kategorija, jos galimybes apibrėžti islamo […]

Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas apskaičiavo, kad Lietuvoje yra geografinis Europos centras. Geografiškai aišku, kur prasideda ir baigiasi Europa, ir kur yra Lietuva. Civilizacinės paieškos - sudėtingesnės.

Kryžkelė, kur Rytai susitinka su Vakarais. Vieta, kur šie du „kosmosai“ bando užmegzti dialogą. Taip įsivaizdavo Lietuvos vietą pasaulyje garsus tarpukario filosofas Stasys Šalkauskis. Jo manymu, lietuvių tautos ir valstybės paskirtis yra įvykdyti unikalią Rytų ir Vakarų civilizacijų sintezę.

Mes – imperinio mąstymo žmonės, o mūsų charakteriai – valdantys, visos depresijos iš to kyla. Visos bėdos, stresai. Mes esame labai stipriai pabrėžta gentis, net nuosavoje valstybėje liekanti gentimi. Gentis, kuri gimusi valdyti, ir kurios genuose valdymas užprogramuotas.

Neretai džiaugiamės, kad savo gretose turime Vytautą Kavolį – tarptautinio lygio civilizacijų analitiką. Tačiau kokios buvo jo idėjos, kokias konkrečias naujas įžvalgas jis kėlė, kuo jis išskirtinis, ir kokiu būdu būtų galima jo civilizacijų analizę pritaikyti […]

Civilizacija ir literatūra - du nelygiaverčiai pakeleiviai, kurių tikrojo jėgų santykio dažnas neįvertina. Nors civilizacija negali išsiversti be kultūros, taip pat ir literatūros, kultūra gali gyvuoti ir gyvuoja net išnykus civilizacijai. Būdama sudedamoji išsivysčiusios […]

J. Zamiatino „Mes“ yra bene pirmoji „anti-utopija”, vėliau, kaip manoma, įkvėpusi tokius šio „žanro“ pasekėjus kaip Huxley („Brave new world“) ir Orwelą („1984“). Parašyta dar XX amžiaus pradžioje, Sovietinėje Rusijoje, knyga tapo intriguojantis intelektualinis […]

Sakyti, kad J. R. R. Tolkienas (1892 – 1973) savo literatūros pasaulį sukūrė iš nieko, būtų mažų mažiausiai netikslu. Daug geriau aplinką, kurioje vyksta „Žiedų valdovo“ ir kitų Tolkieno knygų veiksmas, apibūdinti kaip menamąją tikrovę, pagrįstą tikrąja pasaulio […]