„Politika – tai ne mokslas. Tai menas.“ [Otto von Bismarck]

Redakcijos žodis: Eilės Leninui ar Leninas eilėms?

Donatas Bedulskis

Teatro salėje sužibo šviesos, publika garsiai šaukdama “Bravo!” pakilo iš vietų ir suošė audringais aplodismentais. Stojausi ir aš, tačiau galvoje įkyriai sukosi banaloka mintis “Politika – tai teatras”. Banaloka, bet teisinga, tenka pridurti […]

Menas ir politika: vakar ir šiandien. Tarpdisciplininė diskusija apie meno ir politikos sąlyčio taškus

Parengė Indrė Balčaitė, Jonas Žakaitis

Šiam „Post Scriptum“ numeriui pasirinkta tema apie politikos santykius su kitomis kultūros sritimis reikalauja pamiršti siaurą požiūrį „iš savo varpinės“ (šiuo atveju pirmiausia „mūsiškės“ – politikos mokslų studentų) ir į keliamas galbūt […]

Religija ir tarptautiniai santykiai: tikiu, vadinasi, valdau?

Jovita Pranevičiūtė

Mokslo revoliucijos tikslas buvo racionalizuoti net ir visuomeninių reiškinių paaiškinimą. Tačiau, nepaisant visuotinės visuomeninių procesų ir socialinių mokslų racionalizacijos, didžiausia grėsme pasaulio taikai ir saugumui yra laikomas […]

Kultūrinio gyvenimo ypatumai diktatūros sąlygomis. Apie politiką ir kultūrą Baltarusijoje

Vadimas Vileita

Politikos ir kultūros tarpusavio integracija gali būti pastebima bet kurioje visuomenėje, bet diktatūros sąlygomis riba tarp jų gali apskritai išnykti. Lietuva, neturėdama gilių demokratijos tradicijų, gali būti pavyzdžiu to, kaip politikai […]

Kodėl Olofsson tampa Olofsdotter? Moterų emancipacija Švedijos kultūroje ir politikoje

Vadimas Vileita specialiai “Post Scriptum” iš Švedijos

Tragiška žinia apie populiariausios Švedijos politikės, užsienio reikalų ministrės Annos Lindh nužudymą, o vėliau – apie naujos ministrės (o ne ministro) paskyrimą šioms pareigoms, be kitų svarbių ir liūdnų minčių daug kam, be abejo, sukėlė [..].

Architektūros politika arba kas sieja Leniną, Brazauską ir architektūrą?

Povilas Žielys

Architektūra dažnai yra vadinama pasaulio metraščiu, kurio puslapiuose įrašytos žmonijos istorijos epochos. Su tuo negalima nesutikti. Tačiau “akmeninė knyga” ne tik perteikia epochos dvasią vėlesnėms kartoms. Ji, visų pirma, konstruoja […]

J.Rawlso liberalizmas – medžiaga šiuolaikinėms politinėms teorijoms. Pamąstymai apie šiuolaikinę politikos sampratą

Indrė Balčaitė

Praėjusiais metais pasitraukęs politinės filosofijos autorius Johnas Rawlsas (1921-2002) dar gyvas būdamas buvo vadinamas liberalizmo klasiku. Vertėtų prisiminti jo darbus, iš kurių garsiausi neabejotinai yra „Teisingumo teorija“ […]

Žmogaus palydovė yra Muzika

Mindaugas Puidokas

Europos kultūros istorija, per daugelį amžių sukūrusi savas tradicijas, įžengdama į naują, visaapimantį globalizacijos („švelniojo totalitarizmo“) amžių, susiduria su jos pačios suformuotais vertybinės orientacijos iššūkiais. Pastarieji […]

Pasvarstymai apie politiką, kultūrą bei meną

Deividas Šlekys

Politika ir kultūra. Perskaičius taip formuluojamą antraštę, kyla klausimas, ar galima vienas kitam priešpastatyti tokius reiškinius kaip politika ir kultūra, koks yra jų tarpusavio ryšys. Atsakymas greičiausiai būtų toks - viskas priklauso nuo […]

Islamas valdžioje? Neskubėkite skelbti pavojaus. Religija ir politika Turkijoje

Utku Tuncay, Marmaros universiteto politikos ir tarptautinių santykių magistras specialiai “Post Scriptum” iš Stambulo

Turkija yra musulmoniška šalis, kurioje 99% gyventojų išpažįsta islamą. Tačiau turkiškasis islamas visą laiką skyrėsi ir tebesiskiria nuo pasaulyje dominuojančio šios religijos modelio, būtent - arabiškojo. Turkijos variantas yra […]