„Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko.“ [B.Paskalis]

Redakcijos žodis: Išgyventi ar sugyventi? Apie gamtos ir politikos prigimtį

Monika Saukaitė, Martynas Zapolskis

Gamta ir politika – du žmogaus egzistencijos poliai. Žmogaus, kaip gamtinės būtybės, ir žmogaus, kaip politikos, kultūros kūrėjo. Akivaizdu, kad gamtos egzistavimas žmogui yra conditio sine qua non. Bet kokią reikšmę mūsų egzistencijoje turi politika?

Modernusis eksperimentas: gamtos ir kultūros priešprieša

Akvilė Grigoravičiūtė

Nuo to momento, kai Senovės Graikijos filosofai atskyrė nomos („įstatymo“) ir physis („gamtos“) sritis, politikos/kultūros/visuomenės ir gamtos skirtis mums atrodo esanti nepamainoma mąstant apie pasaulį. Ar taip yra iš tikrųjų?

Ontologija. Politinė bendruomenė. Aplinka

Prof. Algis Mickūnas

Mokslininkai, ideologai, pirmo, antro ir trečio pasaulių atstovai renkasi į tarptautinius suvažiavimus diskutuoti apie ekonominius tarptautinius sąryšius, prekybą ir valiutą, bet fone vis pasirodo visus jaudinanti problema: globalizacija ir […]

Baltai – demokratiška gyvybės religija

Kalbino Gabrielė Čibiraitė

Senosios pagoniškosios religijos yra neatsiejamos nuo gamtos ir ilgametės tradicijos. Kaip šiandieninėje visuomenėje jaučiasi baltų religiją išpažįstantys žmonės? „Post Scriptum“ kalbina Lietuvos Romuvos krivį Joną Trinkūną ir Vilniaus Romuvos seniūnę Iniją Trinkūnienę.

Žaliųjų partijos ir „Naujos politikos“ eksperimentas

Dr. Inga Vinogradnaitė

Šiandien pasaulyje veikia daugiau nei šimtas Žaliųjų partijų. Daugelyje Europos šalių šios partijos sėkmingai dalyvauja tiek vietos, tiek nacionaliniuose rinkimuose, turi savo atstovų parlamentuose ir net priklauso valdančiosioms koalicijoms.

Apie moderniuosius prometėjus ir Frankenšteino sindromą

Antanas Manstavičius

Gyvybės paslaptis nuo seniausių laikų jaudino žmonių vaizduotę. Visi pirmieji simboliniai pasaulio aiškinimo modeliai, mitologiniai naratyvai bando aiškinti žmogaus ir kitų gyvų padarų sukūrimą. Technologinės inovacijos, sąveika su […]

Bendradarbiavimas abipus sienų – postmoderni geografinio determinizmo forma?

Žygimantas Vaičiūnas

Gamtos (tiksliau – geografijos, kuri etimologiškai reiškia žemės (gamtos) aprašymą) ryšys su politika yra bene svarbiausia geopolitinio mąstymo ašis. Geopolitinis pasaulio įvykių aiškinimo būdas remiasi prielaida, teigiančia, […]

Geoenergetika iš antropologinės perspektyvos

Julijus Grubliauskas

Mokslo pasiekimai ir technologinė pažanga žmonių gyvenimą labiau išsivysčiusiose šalyse nuolat daro patogesnį. Šių šalių gyventojams reikia mažiau judėti, rečiau tenka dirbti fizinį darbą. Netgi gana skurdžiose šalyse paprastas pilietis, […]

Sąmoningumo paradoksas: gamtos katastrofos ir „tamsieji viduramžiai“ šiandien

Aistė Dačkutė

Ikimoderniaisiais laikais gamtos kataklizmai vertinti vienareikšmiškai – kaip Visagalio bausmė už nepaklusnumą dieviškajai tvarkai. Malda ir atgailavimas, apsaugantys nuo negailestingų pragaro puotų, taip pat niekam nekėlė abejonių savo teisingumu.

Kūno politika

Monika Verbalytė

Biopolitika iš esmės turi dvi reikšmes. Pirma, tai ir bandymas susieti politiką bei jos reiškinius su gamtos mokslais, biologine žmogaus prigimtimi. Antra, tai paprasto, kasdienio žmogaus gyvenimo bei jo problemų įtraukimas į politinę darbotvarkę.

Po mūsų – nors ir tvanas?

Marijus Neliupšis

Prancūzijos karalius Liudvikas XIV dar XVII a. išdėstė savo požiūrį į ateitį sparnuota fraze: „Mano amžiui užteks, o po manęs nors ir tvanas“. Nuo šio monarcho mirties praėjo beveik trys šimtai metų, tačiau tam tikrais atvejais mūsų mąstymas […]

Vanduo ir tarptautinė politika

Deividas Šlekys

Vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogui. Be kita ko, jis taip pat gali būti ir karo tarp valstybių priežastimi, ir derybų objektu. Visgi šalių, kurioms vandens trūkumo problema nėra aktuali, tiek akademiniame diskurse, tiek praktinėje politikoje […]

Politika – gyvosios gamtos išradimas?

Mažvydas Jastramskis

Gamtos mokslų profesorius Bertas Hoelldobleris lygindamas žmonių ir skruzdėlių visuomenes teigia: „tai yra visiškai skirtingi dalykai. Bet studijuojant skirtingas visuomenes galima pastebėti, jog egzistuoja tam tikri principai, kurie vis iškyla […]

Kodėl Afrika – ne Europa

Giedrė Biržytė

Afrika – pats liūdniausias žemynas valstybių vystymosi atžvilgiu. Iš 48 skurdžiausių pasaulio valstybių net 38 yra Juodajame žemyne – šiose šalyse pragyvenimo lygis nesiekia net 1 JAV dolerio per dieną. Afrikoje yra net 25 mln. gyventojų, užsikrėtusių […]

Gamta kaip ginklas

Ignas Paukštys, Daiva Repečkaitė

Sklando legenda, kad Frydrichas Nyčė kartą vaikščiodamas po Turino Karlo Alberto aikštę pamatė, kad vaikas muša arklį. Šis vaizdas taip paveikė filosofą, kad jis nesusivaldęs puolė gyvūnui ant kaklo ir kūkčiodamas kartojo: „Atleisk Dekartui“. Kaip manote, kodėl?

Lyties konstravimas – nulemtas gamtos, tradicijų ar politikos?

Ieva Giedraitytė

Fiziologiškai lytis yra absoliuti duotybė. Priklausymas tam tikrai lyčiai ilgą laiką lemdavo (neretai lemia ir šiandien) socialinius vaidmenis, galimybes dalyvauti viešajame gyvenime.

Apie įstatymų dvasią

Charles Montesquieu

Jeigu tiesa, kad proto ir širdies aistrų pobūdis įvairiose klimato zonose skirtingas, tai dėsniai turi atitikti skirtingas aistras ir skirtingus charakterius.

Kaktusų fantazija

Takuya Tsukahara (iš anglų kalbos vertė Paulius Ambrazevičius)

Dar nuo tada, kai vaikystėje slaugydavau kaktusus, esu susidomėjęs nepriklausoma jų prigimtimi, charakteriu, kuris visiškai skiriasi nuo kitų augalų, bei tuo, jog tokia didžiulė yra jų rūšių įvairovė. Dar būdamas mokinys mačiau Walto Disney’jaus […]