Politinio korektiškumo atveju didžiausią klausimą kelia ribos konceptas. Paties politinio korektiškumo logika atrodo gana akivaizdi – kilęs judėjimas, keitęsis skirtingais laikotarpiais ir kontekstais, siekė įvairių mažumų išsilaisvinimo nuo dominuojančios daugumos. Šioje vietoje grįžčiau prie G. Orwell romane „1984-ieji“ akcentuojamo naujakalbės tikslo: „naujakalbės tikslas ne tik išreikšti pasaulėžiūrą bei mąstymo būdą, bet ir padaryti neįmanomus kitus mąstymo būdus“. Susidaro įspūdis, jog šiandien „neįmanomais mąstymo būdais“ bandoma paversti visa, kas prieštarauja lygios, multikultūrinės visuomenės idėjai. Kodėl tai kelia nerimą, jeigu egzistuojantis požiūris, anot politinio korektiškumo šalininkų, iš principo yra diskriminuojantis ir engiantis mažumas? Vis dėlto, kaip užsiminta pradžioje, nebeaišku, kur egzistuoja riba tarp to, ką galima laikyti įžeidimu, ir to, kas gerokai peržengia minėtų mažumų teises. Viešojoje erdvėje pateikiami nekorektiški kalbos vartojimo pavyzdžiai tik įrodo, jog eufemizmų konstravimas, kartu ir savotiškas mąstymo norminimas, gerokai prarado ribas.Iliustracijomis galėtų tapti ir 2011 metų pradžioje žiniasklaidoje pasirodę pranešimai, jog žodžiai motina ir tėvas iš JAV pasų prašymo bus panaikinti, o vietoj jų atsiras lyties požiūriu neutralūs parent one ir parent two. Lytiškai neutralus tėvų terminas pasirinktas dėl galimų skirtingų šeimos modelių. Švedijos vaikų darželiai nusprendė vaikų nebeskirstyti į berniukus ir mergaites, ir, kaip minima pranešime, apskritai vengti žodžių, susijusių su asmens lytimi. Švediškai „jis“ yra „han“, o „ji“ – „hon“. Auklėtojai atsisako šių žodžių – vietoje jų vartojamas bendras „hen“. Vis dėlto, remiantis kylančiais korektiškos kalbos reikalavimais, atrodo, jog politinis korektiškumas nebėra tik visuomenės ribų praplėtimas įtraukiant diskriminuojamas mažumas. Tai labiau primena naujos visuomenės sanklodos ir galių balanso perskirstymo idėją. Belieka klausti, kaip turės atrodyti emancipuota, egalitari, bet kartu net ir privatų gyvenimą reguliuojančių taisyklių varžoma visuomenė. Ir vienu esminių ginklų kurti vis dar daug klausimų keliantį teisingumą pasitelkiama kalba.
Justinas Lingevičius