// „Some books are to be tasted, others to be swallowed, and some few to be chewed and digested.“ Francis Bacon, 1625. //

Be žurnalų „Politologija“ ir kitų – lietuviškų ir ne – periodinių leidinių, TSPMI kasmet išleidžia bent keletą knygų. Nors šios knygos skirtos platesnei bendruomenei nei tik Instituto studentai, visgi dažniausiai yra skaitomos būtent jų . Retas studentas nežino J. Novagrockienės Politikos mokslų pagrindų, retas politikos bakalauro ar magistro darbas apsieina be citatos iš A. Jokubaičio knygų, kurių paskutinioji – „Politika be vertybių“ – gali pasirodyti aktuali svarstantiems „kodėl tauta nėra įsivaizduojama bendruomenė?“. Atrodytų, kad aukštesnio kurso TSPMI studentas vis geriau susipažįsta su Instituto leidinių įvairove, daugiau jų ir skaito. Bet gilėjanti specializacija lemia siaurėjančius interesus, todėl nemažai knygų nepelnytai praleidžiamos pro akis. Taip prarandama galimybė knygos paragauti. Čia pristatomi įgudusia bibliofilo gurmano akimi atrinkti leidiniai, kurie Jūsų skonio receptoriams bus patys maloniausi.

MUMBO JUMBO! Mumbo Jumbo!

Lietuvos ūkis kelyje į rytdieną. Ekonominės politikos komentarai, prof. dr. Jonas Čičinskas, 2009

Tiems, kas neseniai skaitė apie vieną pamokantį tolimos šalies – nedidelės salos Ramiajame vandenyne, vadinamos Lietuvija, – pavyzdį (neskaičiusiems – dažniau žiūrėti TSPMI tinklaraštį), savitas prof. J. Čičinsko stilius – tiek ir rimtos, kritinės bei daugiasluoksnės analizės metodas, tiek ir pokštą karts nuo karto išduodantis kalbėjimas – yra gerai pažįstamas. Lietuvijos valstybės nebėra, bet Lietuva yra. Todėl tebėra vertinga ir ši knyga – 2006-2008 metų Lietuvos ūkio ir ekonominės politikos kronika, kurioje aptariami svarbiausi Lietuvos, ES ir pasaulio ekonominiai įvykiai. Straipsniai intriguoja ir žadina tolesnius apmąstymus tiems, kurie siekia ekonomiką suprasti bent kiek geriau. Iš esmės šį prof. J. Čičinsko ekonominės politikos komentarų rinkinį verta paragauti visiems, o besidomintiems ekonomika jį nebus sunku ir suvirškinti.

Politikai ir istorija. Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio istorijos sampratos, prof. dr. Raimundas Lopata, 2010

Vytautas Landsbergis ar Algirdas Brazauskas? Tai klausimas, iškilęs ne vienam Lietuvos piliečiui ar bent jau tiems, kurie jau nuo pirmųjų rinkimų Ne­priklausomoje Lietuvoje svarsto, kurią pusę – kairę ar dešinę – palaikyti. Prof. R. Lopata savo studijoje bando atsakyti į su šiuo pasirinkimu susijusį klausimą, nagrinėdamas, kaip A. Brazauskas ir V. Landsbergis mato Lietuvą istorijoje ir kaip šio matymo skirtumai atsispindi jų politinėje veikloje bei ją lemia. Knyga – tarsi lengvas, bet išraiškingas užkandis, kuris tiks ir tiems, kurie mėgsta „užkandžiauti“ angliškai.

Pozityvus protas: jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei, prof. dr. Evaldas Nekrašas, 2010

Tiems, kam sąvoka „pozityvus protas“ nėra visiškai aiški, vertėtų pradėti nuo prof. E. Nekrašo „bestselerio“ „Filosofijos įvadas“. Labiau pažengusiems galima iš karto pereiti prie naujausio kūrinio „Pozityvus protas“, kurį pats autorius įvardija kaip pozityvaus proto nuotykių istoriją. Knyga – beveik dvidešimt metų brandin­tas prof. E. Nekrašo kūrinys, puikiai pristatantis pozityvų protą ir jo įtaką ne tik pozityvistinei filosofijai, bet ir kitiems kultūros reiškiniams: gamtos ir socialiniams mokslams, teisei, literatūrai, dailei, architektūrai, politikai, religijai ir net kasdieniniam gyvenimui. Knyga skirta tikram gurmanui, todėl ją reikėtų skanauti tarsi gerai subrandintą vyną – po truputį, iš lėto ir su tinkamais užkandžiais. Skanaus!

Kieno saugumas? Kuri tapatybė? Kritinės saugumo studijos ir Lietuvos užsienio politika, dr. Kęstutis Paulauskas, 2010

Kieno saugumas? Kuri tapatybė? – provokuoja autorius. Visuotinai žinoma, kad valstybei rūpi jos užsienio politika ir nacionalinis saugumas. Būtent apie sau­gumo ir tapatybės – dviejų tarptautiniuose santykiuose ypač svarbių socialinių konstruktų – koncepcijų ryšį šioje knygoje ir kalbama. Knyga padalinta į tris dalis: pirmojoje saugumo ir tapatybės reiškiniai nagrinėjami tiek tradicinėse, tiek ir kritinėse saugumo studijose; antrojoje pristatomas originalus saugumo ir tapatybės tarpusavio ryšio analizės modelis; trečiojoje šis modelis pritaikomas konkrečiam Lietuvos užsienio politikos atvejui – neabejotinai tai ir yra pridėtinė knygos vertė. Bendradarbiavimas? Konfliktas? Kaimynystė? Koegzistavimas? Taikant šį teorinį modelį konkretūs atsakymai į šiuos klausimus pateikiami anali­zuojant Lietuvos santykius su JAV, Rusija ir ES. Tikras Lietuvos užsienio politikos evoliucijos desertas – net nepajusite, kaip prarysite.

Beieškant NATO Lietuvoje: pasiekimai, nesėkmės, perspektyvos, sudarytojai doc. dr. Dovilė Jakniūnaitė ir dr. Kęstutis Paulauskas, 2010

Ar NATO apraiškas Lietuvoje galima rasti tik patruliuojančių naikintuvų danguje paliekamose linijose? Kai kas NATO apraiškų ieško danguje, o knygos autoriai ieško Lietuvos NATO labirintuose. TSPMI – jau dvidešimt. Lietuvai NATO – beveik dešimt. O visuomenės suvokimas apie šią organizaciją prilygsta lietuvių turimam Viduržemio jūros virtuvės pažinimui. Nuo Lietuvos įstojimo į NATO apie aljansą pradėta kalbėti ir rašyti vis mažiau. O be reikalo – nes prabėgę metai jau suteikė vertingos medžiagos įvertinti Lietuvos ir NATO santykį. Knyga skaitytoją sutinka intriguojančiu turiniu. Siekiant plačiajai visuomenei pristatyti NATO bei Lietuvos vietą aljanse, veikiama trimis kryptimis: pirma, pristatomi NATO vidiniai ir išoriniai procesai bei problemos; antra, įvertinamos Lietuvai aljanse kylančios dilemos; trečia, provokuojama, svarstant aljanso ateitį. Šios knygos pridėtinė vertė – suprantamai ir aiškiai apie NATO politinę virtuvę mums pasakoja Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos praktikai ir Instituto saugumo politikos ekspertai. Knygą skaityti taip lengva, kaip valgyti mamos paruoštus patiekalus. Nesuvirškinti – neįmanoma.

Lietuvos agentūros ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos: organizacija, autonomija, kontrolė ir veikla, sudarytojai prof. dr. Vitalis Nakrošis ir dr. Žilvinas Martinaitis, 2011

Tiems, kuriuos domina viešoji politika ir valdymas, kam pažįstama viešojo valdymo politizacija ar krizės įtaka valdymo procesui, arba tiems, kas nori geriau suprasti „Saulėlydį“ (ne knygą/filmą, o komisiją/procesą), ir yra skirta ši knyga. Turbūt knyga nepatiks tiems, kurie nežino, kas yra agentūros, kokia jų specifika, įdomybės, kuo jos svarbios valstybės gyvenime ar kad Lietuvoje veikia net apie tūkstantis agentūrų (o pakaktų mažiau nei pusės!); tokiu atveju užteks paskaityti prof. V. Nakrošio interviu TSPMI tinklaraštyje apie valstybines agentūras Lietuvoje. Grįžtant prie knygos, kaip ir išduoda jos pavadinimas, studijoje plačiai nagrinėjamas agentūrų ir kitų viešojo sektoriaus organizacijų steigimas, pertvar­kymas, panaikinimas, autonomija, kontrolė ir veikla. Knyga, beje, išleista anglų kalba. „Saulėlydžio“ fanai šią knygą, aišku, ryte suris.

„Lenkiškasis” istorijos veiksnys Lietuvos politikoje, prof. dr. Raimundas Lopata ir doc. dr. Vladas Sirutavičius, 2011

Šios studijos tyrimo objektas – istorinė atmintis, praeities vertinimas ir abi­pusis istorijos ir politikos ryšys. Knygoje prisimenamas „lenkiškasis“ (kažin kodėl knygos autoriai naudoja kabutes?) Lietuvos istorijos veiksnys ir žiūrima, kokia šio veiksnio įtaka nūdienos politiniams sprendimams: ar „lenkiškasis“ Lietuvos istorijos veiksnys tebėra šiandieninių politinių debatų argumentas. Atsakymų ieškoma tiriant Lietuvos ir Lenkijos bendros praeities, istorinių santykių atmintį bei vertinimus, Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimą ir jų genezę. Taigi knyga bent iš dalies atsako į klausimą, ar šiuolaikinėje Lietuvoje istorijos ir politikos santykis tebėra reikšmingas. Aišku viena – knygų, nagrinėjančių istorinę atmintį ar juo labiau istorijos ir politikos santykį Lietuvoje, tebėra mažai, todėl šią knyga pravers pakramtyti ne tik atminties politiką nagrinėjantiems mokslinių darbų autoriams.

Paulius Korsokas