TSPMI kaimynų akimis

Vokiečių gatvės baruose, kavinėse ir parduotuvėse gerai pažįstamas vienas vietinis lankytojų tipas – TSPMI studentas. Prieš paskaitas, po paskaitų, per paskaitas, o kartais net visą parą Instituto studentai palaiko draugiškus santykius su kaimyninėmis maitinimo įstaigomis, paneigdami mitą, kad studentas gyvas vien mokslu. Visas TSPMI studentų silpnybes ir pomėgius atskleidžiantis portretas – kruopščių stebėjimų rezultatas – primena, kad gimtadienį reikia švęsti su draugais ir kaimynais. Ypač su kaimynais.

Kaimystės skonis pagal H. Hesse, biurgerį

Visą parą TSPMI kaimynystėje skrudinamos bulvytės ir vynioja­mi mėsainiai, tačiau ten dirbančios merginos negali nepastebėti, kokia maloni yra kaimynystėje įsikūrusių studentų šypsena. Žinoma, jie, kaip kiti klientai, su jomis neflirtuoja, tačiau malonus ir nepiktas tonas daro savo – merginos nesunkiai atpažįsta TSPMI išugdytus lankytojus. Nors jie dažniausiai užplūsta pietų metu, kai perka akcijinį produktą arba seną gerą mėsainį su sūriu, vienas kitas užsimiegojęs studentas užsuka išgerti ir rytinės kavos, kurią vėliau pakeičia kola. Dažniausi lankytojai – vaiki­nai, todėl jie savo kūno linijomis ir skrandžio sveikata nesirūpina. Užtai TSPMI studentų užimtas staliukas išsiskiria kaip triukšmingų diskusijų vieta. Nesunku viena ausimi išgirsti, kad studentai dažniausiai kalba apie atsiskaitymus ir skolas. Skolas? Matyt ne akademines, nes tokių TSPMI tikriausiai nėra. Todėl šios bulvytėmis kvepiančios įstaigos darbuotojos dvidešimtmetį mininčio TSPMI studentams gali palinkėti tik dviejų dalykų: sėkmės moksluose ir… Dažniau lankytis! Tikriausiai šis palinkėjimas tinka ir Instituto dėstytojams, kurių šioje greito maisto karalystėje dirbančios merginos jau spėjo pasigesti. O gal tiesiog jų neatskiria nuo studentų?

Kaimynystė Kofi Annano stiliumi

Rimtą konkurenciją kavos aparatui Instituto foje sudaranti kavinukė TSPMI prieigose gerai žino Instituto studentus. Žinoma, kurį laiką kavinukės darbuotojos galvojo, kad TSPMI pavadinimas šifruojasi kaip „Teisės ir….“, tačiau stropių studentų dėka greitai suprato, kad šalia įsikūrę politikai. Į diskusiją kuo skiriasi poli­tikai ir politologai nederėtų veltis su tais, kurie gali paaiškinti, kuo skiriasi Latte nuo Cappuccino. Tačiau net paaiškėjus, kad TSPMI ugdo ne teisininkus, o politikus, kavinukės darbuotojams jie vistiek atrodė labai faini. Tokie faini, kad artimiausiu metu turėtų gauti net ir dovanų ku­ponus. Kodėl? Nes yra draugiški, su­tikti sveikinasi gatvėje, atėję užsisako vieną mažą Americano kavos puodelį, pasiima šachmatus ir žaidžia iki pat dešimtos valandos. O ir dešimtą būna labai sunku juos išprašyti, sako: „tuoj, tuoj”. Tačiau net ir sėdėdami su vienu kavos puodeliu jie atrodo labai protingi, nes daug mokosi. Belieka sutikti, kad mokytų žmonių reikia, mąsto, kavinukės darbuotojai, svajo­dami apie kokią vietelę Seime ir sau… Ir į aiškinimus, kad politikos mokslai nebūtinai veda į Seimą, nekreipia dėmesio. Kavos?

Dr. House’o kaimynystės diagnostika

Ne visi TSPMI kaimynai yra pasiruošę išmaitinti armiją studentų. Veikiau priešingai – garsiai kal­bantys ir vidiniame kieme šurmulį keliantys studentai Vokiečių g. 10 namo gyventojams yra pirmieji prasidėjusio rudens pranašai. Jau dabar ramybės nebus ilgai, mąsto kaimynai, žiūrėdami pro langus ir dengdami užuolaidomis langus, kad vaikai nepamatytų pernelyg madas demonstruoti mėgstančių studenčių, bėgiojančių į ir iš bibliotekos. Beje, biblioteka – naujausia TSPMI erdvė – nuo pat įsikūrimo traukia smalsių namo kaimynų žvilgsnius. Atsibundi ryte, praveri langą, o apačioje, po storu stiklu sėdi studentai, apsikrovę knygomis arba … šachmatais. Mano laikais taip nebuvo, galvoja kaimy­nas, ir dėl viso pikto per pietus vėl žvilgteli žemyn – o, tebesėdi! Tie­siai virš bibliotekos įsikūrusiame bute, kuris kažkada glaudė ir vieną dabar jau buvusį Seimo narį, jo draugę ir du šunis, taigi toje vietoje, kurios gyventojai stipriai patrepsėję galėtų išgąsdinti 119 auditorijoje s ėdinč ius s tu­dentus, vaizdas į „Žiemos sodą“ yra puikus. Užtenka tik perkelti kojas pro langą ir jau gali pa­belsti apačioje sėdintiems studentams. Tačiau tikriausiai po storais stiklais kaitinant saulei labai trūksta oro, nes studentai į kibinimus nereaguoja. Labai jau apatiški, nusprendžia kai­mynai, ir palieka stebėjimo postą. Per dešimt metų, kai TSPMI įsikūrė Vokiečių gatvėje, namo kaimynai priprato prie studentiškų keistybių – nei spalvotos kepurėlės, nei gar­sios studentų kalbos, nei madingi ir kaukšintys aukštakulniai jų nebe­nustebins. Tikriausiai susigyveno.

Kaimynystės tradicijos Ašmenos aukštumoje

Klaidžiomis senamiesčio gatvelėmis TSPMI teritoriją galima pasiekti ir iš kitos kvartalo pusės – Ašmenos gatvės. Ten įsikūrusioms įstaigoms Instituto judėjimas ne­praslysta pro akis – „Vilniaus festivalių“ darbuotojai pastebi prie bibliotekos besibūriuojančius studentus ir išmintingai linki, kad kuo daugiau žmonių liktų Lietuvoje siekti savo tikslų ir naudotųsi galimybėmis. Bet juk studentiškų festivalių dar niekas nesuorganizavo! Vilniaus Savivaldybės centrinės bibliotekos, pasislėpusios vidiniame kieme Ašmenos g. 8, per­sonalas turėtų pavydėti tokio in­tensyvaus judėjimo, kuris vyksta aplink TSPMI. Gal todėl direktorė sutiktiems studentams primena, kad TSPMI biblioteka, kaip buvo susitarta „dar prie Imbraso“, turi būti atvira ir paprastiems vilniečiams, kad nebūtų prieinama tik mažam žmonių ratui. Gal pastaba ne visai tiksli, bet su kaimynais labai nepasiginčysi, ypač, kai jie viską gali pamatyti pro lan­gus. Tačiau ne judėjimas, o vasarą studentų surengtas barbekju kažkada patraukė bibliotekininkių dėmesį. Šalia knygos, o jūs su ugnimi žaidžiat! Vis dėlto, romiems kaimynams iš Ašmenos gatvės TSPMI nei trukdo, nei padeda. O ir TSPMI dėstytojai Ašmenos gatvės gyventojų dažniausiai matomi ne gyvai, o per televizorių. Hmm, ar jie bibliotekos nelanko?

Atrodo, kad TSPMI studentai aplink Institutą jau sukūrė savitą kasdienybės žemėlapį. Jie puikia žino kur pietus pavalgyti, kur kavos paskanau­ti, po kieno langais kelti šurmulį ir kur tiesiog nesilankyti. Šelmiai – net ir iškylas žino kur rengti – tiesiai po bibliotekos langais. Tačiau kaimy­nai – nesiskundžia. Vadinasi, san­tykius TSPMI bent jau kaimynystės išmoko palaikyti puikiai.

Kaimynus kalbino Justė A. ir Viltė B.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.