Autoritetas liberalioje politinėje mintyje (autoritetas ir trys politinės ideologijos)

Liberali politinė mintis teigia, kad žmonės gali vadovautis ir vadovaujasi skirtingomis vertybių bei tikėjimo sistemomis, todėl vienintelė galimybė pasiekti taikų bendrabūvį būtų sukurti tokią politinę ar visuomeninę santvarką, kurios principus ir vertybes galėtų pripažinti visi valstybės piliečiai.

Šiomis prielaidomis vadovaudamasis Johnas Rawlsas apibrėžė politinio liberalizmo koncepciją, pripažįstančią, kad egzistuoja įvairių moralinių normų, reguliuojančių privačią, šeimyninę ar bendruomeninę mūsų gyvenimo sritį, tačiau teigiančią, jog sprendžiant pamatinius politinius reikalus neturi būti vadovaujamasi konkrečiomis metafizinėmis ar epistemologinėmis doktrinomis. Individai, būdami suinteresuoti savo vertybių plėtra, daro įtaką politinei sričiai, todėl politika anaiptol nėra atsieta nuo moralinės sferos: politikos veikėjai yra žmonės su moraliniais įsitikinimais. Visgi tai nesuponuoja, kad pastaruosius teisinga diegti įstatymais.

Šie teiginiai neturėtų stebinti – liberali politinė ideologija formavosi iš esmės kaip prieštara autoritetui, kylančiam iš monarcho ar valstybės sudievinimo. Politinės lygybės principas, kurį prieš bet kokį autoriteto sureikšminimą iškėlė liberalai, įtvirtino, kad teisė neturi būti naudojama diegiant moralę. Tai kilo ne tik iš nežinojimo, kas yra vienintelė teisinga moralė (ar kelios teisingos moralės), bet ir dėl to, jog vienintelis kelias pasiekti tikrai moralų elgesį yra per laisvę.

Niekas negali būti moralus per prievartą. Veiksmai, kylantys ne iš laisvo apsisprendimo arba nelaisvės sąlygomis, negali būti vadinami individo moralinio sprendimo atspindžiais. Kaip kad savanoriškas pinigų aukojimas pasirinktam tikslui yra visiškai kitos moralinės kategorijos elgesys nei tiesiog mokesčių mokėjimas, kuris anaiptol neparodo asmens geranoriškumo.

Taigi jei autoritetą suprantame kaip žmogų, kuris dėl vienų ar kitų savo savybių ar darbų yra sektinas pavyzdys kitiems, jis gali atsirasti tik iš žmonių laisvo pasirinkimo ir tik tokioje santvarkoje, kuri atitinka piliečių lygybės idėją. Nelaisvės sąlygomis atsiradęs ir per prievartą kitiems žmonėms „pristatytas“ autoritetas negali būti vadinamas tikru autoritetu ir nėra suderinamas su demokratinės bendruomenės principais.

Tikras autoritetas be laisvės neįmanomas.

1 atsiliepimas apie straipsnį “Autoritetas liberalioje politinėje mintyje (autoritetas ir trys politinės ideologijos)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.