Miestai keičiasi ir tampa išmaniais

Isometric City with Head Shaped Center

Isometric City with Head Shaped Center

Miestai plečiasi ir nenumaldomai auga. Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2007 m. net pusę pasaulio gyventojų sudaro miestiečiai. 2050 m. šis skaičius, tikėtina, išaugs iki 70 procentų. Žinoma, miestų plėtra – tai vystymosi ir pažangos rodiklis. Kita vertus, tai nemažai rizikų keliantis procesas. Šiuo metu miestai suvartoja 75 proc. pasaulio resursų, išskirdami 80 proc. šiltnamio efektą skatinančių dujų. Negana to, miestuose vis labiau matomi judėjimo ir komunikacijos keliami iššūkiai grasina miestiečių gyvenimo kokybei. Vienas iš būdų įveikti urbanizacijos keliamus iššūkius – miestų tapimas išmaniais.

Išmaniojo miesto idėja gimė XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, kai buvo pastebėta, jog urbanizacijos procesas įgauna vis didesnį pagreitį. Tačiau plačiau šią idėją vystyti pradėta kiek vėliau. Europoje, kur išmaniojo miesto samprata įsišaknijo stipriausiai, plačiai paplitusia politinės darbotvarkės dalimi ji tapo tik prieš kiek mažiau nei dešimtmetį, 2009 m. įtraukta į Europos Sąjungos Strateginės energetikos technologijų (angl. Strategic Energy Technology) planą. Kitaip tariant, išmanusis miestas yra ganėtinai naujas reiškinys. Nenuostabu, jog ir jo samprata nėra visiškai apibrėžta. Kartu vartojami ir kiti pavadinimai – tokie kaip žalias miestas (angl. green city), protingas miestas (angl. intelligent city) ar skaitmeninis miestas (angl. digital city). Vieni nori pabrėžti ekologijos, kiti – tvaraus vystymosi ar ekonomikos svarbą. Tačiau dėl vieno sutinka visi – išmanusis miestas niekada nebus „išmanus“, jei nepasitelks informacinių technologijų.

Miestai ties ekologinių galimybių riba

Timothy Beatley knygoje „Žaliasis urbanizmas – mokantis iš Europos miestų“ (angl. „Green Urbanism – Learning From European Cities“) miestus apibūdina kaip organizmus, turinčius medžiagų apytakos sistemą, kurios pagrindą sudaro vartojimas, išskiriantis milžiniškus kiekius atliekų. Pavyzdžiui, per dieną Londonas suvartoja 55 tonas degalų, 7 tonas maisto ir išskiria 160 tonų anglies dioksido. Didžioji dalis miesto maisto atvežama iš tolimųjų kraštų: bulvės iš Egipto ir Kipro; pomidorai, agurkai, šparagai iš Ispanijos, Graikijos ir Olandijos; pupelės iš Kenijos. Tam, jog būtų išlaikoma tokio miesto kaip Londonas populiacija reikia 125 kartus didesnės teritorijos. Akivaizdu, miestai viršija savo ekologinių galimybių rėmus ir taip daro didžiulį neigiamą poveikį aplinkai. Negana to, perpildyti gyventojais jie susiduria ir su mobilumo problemomis. Pavyzdžiui, San Paulas, turintis 8.5 mln automobilių, kenčia nuo beveik 200 kilometrų besidriekiančių kamščių.

Kad ir kaip kontroversiškai tai skambėtų, Kinija – viena labiausiai urbanizacijos paveiktų šalių, su daugiau nei 120 bent milijoną gyventojų turinčių miestų – yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip galima spręsti miestuose kylančias ekologines problemas. Tikimasi, kad iki 2030 m. Kinijos miestuose gyvenančiųjų žmonių skaičius padvigubės – Kinijoje jau ir šiuo metu yra statoma ir projektuojama daugybė naujų miestų. Urbanizacijos bumo laikotarpiu neturtingi ūkininkai paliko kaimo vietoves ieškodami naujų galimybių bei geresnių gyvenimo sąlygų. Tačiau naujieji gyventojai dažniausiai liko žemesniąja miestų gyventojų dalimi, turėjusia tenkintis prastomis gyvenimo sąlygomis didmiesčiuose. Tuo tarpu šiuolaikinė karta tuo nepasitenkina ir siekia geresnės gyvenimo kokybės bei tokių gamtos apsaugos programų kaip Seule, Singapūre ar Tokijuje. Tad nuo šiol naujieji miestai Kinijoje statomi pasitelkiant išmanųjį planavimą, siekiant užtikrinti miestų gyvavimą ribotų ekologinių resursų rėmuose. Tokiu principu miestų planuotojai ir dizaineriai kuria Quingdao, Tianjin, Chengdu ar Wanzhuang gyvenvietes. Regionas, kuriame yra Wanzuang miestas, kenčia nuo švaraus vandens stygiaus problemos. Siekiant ją išspręsti buvo pasiūlyta miestams pritaikyta daržovių ir vaisių augalinę kultūrą, kuri pakeistų ekstensyvų, daug vandens resursų reikalaujantį kviečių ir kukurūzų auginimą. Taip siekiama ne tik sumažinti sunaudojamo vandens kiekį, bet ir sudaryti galimybes miestiečiams vartoti šviežius produktus. Taigi, išmanūs sprendimai padeda naujiesiems Kinijos miestams spręsti ekologinių galimybių viršijimo problemas bei efektyviau išnaudoti ribotus išteklius.

Gamtos stichijų suvaldymas

Vartojimas nėra vienintelė problema, su kuria šiandien susiduria ir kurią išmaniai sprendžia didmiesčiai. Ekologinės katastrofos – potvyniai, uraganai ir sausros – kelia, didžiulius iššūkius tankiai apgyvendintose vietovėse. Po 2007-2008 m. Rio de Žaneirą nusiaubusių liūčių ir potvynių, 2010 m. buvo įkurtas Rio de Žaneiro valdymo centras, kurio pagalba tikimasi efektyviau ir išmaniau valdyti miestą bei sumažinti ateities gamtinių nelaimių poveikį. Miesto valdymo centras nuolat stebi ir nuotoliniu būdu kontroliuoja į vieną išmanų tinklą sujungtas svarbiausias viešąsias sistemas – transporto, energijos, komunikacijos, meteorologijos ir netgi poilsio. Tokia išmani sistema leidžia efektyviai nuspėti gamtines sąlygas, valdyti eismo sąlygas, taip ne tik sumažindama stichijų keliamą grėsmę, bet ir išspręsdama gyventojų mobilumo problemas.

Sklandesnis bendravimas didmiesčiuose

Pavyzdiniu XXI amžiaus išmaniuoju miestu yra pristatomas Pietų Korėjoje esantis Songdo, puikiai išsprendęs gyventojų komunikacijos problemas. Kiekvieną Songdo kampelį pasiekia šviesolaidinis internetas, butuose ir biuruose gausiai įrengti jutikliai ir integruoti monitoriai leidžia realiu laiku bendrauti su kitu asmeniu, kurį kitu atveju pasiekti būtų žymiai sunkiau. Toks komunikacijos būdas yra vadinamas telebuvimu (angl. telepresence). Pasinaudodami šia išmaniąja priemone miestų gyventojai apsilanko pas gydytojus, dalyvauja virtualiose pamokose, neretai su mokiniais ar specialistais iš kitų miestų ar šalių. Nors telebuvimas greičiausiai niekuomet negalės visiškai pakeisti tiesioginio bendravimo, tai yra vienas iš būdų, leidžiančių paspartinti komunikacijos procesus tokiuose didmiesčiuose kaip Songdo.

Išmanusis Vilnius

Išmaniojo miesto koncepcija taip pat ne svetima ir Lietuvoje. Vienas ryškiausių pavyzdžių – sostinė Vilnius, New York Times straipsnyje “Kaip galvoja ir kaip veikia inovatyvūs miestai” (angl. „How Innovative Cities Are Thinking, How They Work“) įvardytas kaip vienas geriausiai valdomų miestų pasaulyje. Tokį įvertinimą lėmė keli paprasti sprendimai. Vilnius pasitelkė išmaniosios valdysenos priemonę – buvo sukurta miesto elektroninė svetainė, kurios dėka gyventojai gali bendrauti su savivaldos nariais išreikšdami savo nuomonę apklausose, pateikdami elektroninę peticiją ar kitus siūlymus. Siekiant sumažinti mobilumo iššūkius buvo sukurta eismo stebėsenos ir reguliavimo sistema, kurios dėka atnaujinti ir į vieną eismo priežiūros centrą sujungti visi mieste esantys šviesoforai. Įvedus šią sistemą vidutinė kelionės trukmė sutrumpėjo, nepaisant Vilniuje per paskutinį dešimtmetį 40 procentų išaugusio automobilių skaičiaus. Greta to, išmanesnė tampa ir Vilniaus viešojo susisiekimo sistema: įvesta elektroninio bilieto kortelė, efektyviau perplanuojami autobusų ir troleibusų maršrutai, įvestos greitųjų autobusų linijos. Judėjimas Vilniaus mieste tapo patogesnis ir greitesnis.

Dar viena inovacija – mobiliosios m.Ticket ir m.Parking programėlės. m.Ticket leidžia pirkti mobiliuosius bilietus, planuoti kelionę, gyvai stebėti viešojo transporto tvarkaraštį ir judėjimą mieste. m.Parking naudotojai gali mokėti už automobilio stovėjimą specialiai tam skirtoje automobilių stovėjimo aikštelėje minutės tikslumu. Taip pat, m.Parking leido automobilių vairuotojams pamiršti papildomą laiko švaistymą skaičiuojant monetas, – pakanka atlikti keletą mygtukų spustelėjimų ir mašina gali būti palikta stovėti aikštelėje. Galiausiai, vienas sėkmingiausių sprendimų – tai gatvių apšvietimo projektas. Atnaujinus gatvių apžvietimo įrangą, nuo šiol Vilniuje naudojami didelio efektyvumo LED šviestuvai, leidžiantys net 70 procentų sumažinti sunaudojamos elektros kiekį ir sutaupyti beveik 2 milijonus eurų.

Žvilgsnis į ateitį

Ką gi Vilnius gali padaryti daugiau? Realiausi ateities planai – tai esamų projektų tobulinimas. Pavyzdžiui, turimą išmaniosios valdysenos sistemą reikėtų praplėsti įtraukiant “FixMyStreet” programėlės atitikmenį, kurio dėka kiekvienas galėtų prisidėti prie realių pokyčių mieste. Matydami neveikiantį šviestuvą ar aplūžusį suoliuką jį galėtume nufotografuoti ir nuotrauką įkelti į internetinę savivaldybės valdomą platformą. Savivaldybė, operatyviai gaunanti informaciją apie miesto problemas, jas spręsti galėtų greičiau. Šiandien tokia programėlė jau veikia daugelyje Vakarų pasaulio šalių, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę ir Kanadą.

Būtų galima praplėsti ir jau egzistuojančios m.Ticket programėlės funkcijas, kurios leistų nukreipus telefono kamerą į gatvę nuskaityti gautą informaciją ir iš karto parodyti artimiausias viešojo transporto stoteles, atstumą iki jų, viešojo transporto maršrutų linijas bei tvarkaraščius. Tuo tarpu pakreipus telefoną šonu, programėlė galėtų tapti kompasu, nurodančiu, kur ir kokiu atstumu išsidėsčiusios aplink esančios stotelės.

Automobiliais važinėjančių miesto gyventojų mobilumas galėtų būti gerinamas pasitelkus tas pačias išmaniųjų telefonų programėles. Pavyzdžiui, viena tokių galėtų realiu laiku, konkrečioje vietoje rodyti susidariusias eismo spūstis. Programėlėje taip pat galėtų būti automobilių stovėjimo vietų žemėlapis, kurio dėka vairuotojas aiškiai matytų visame mieste esančias laisvas ir užimtas automobilių stovėjimo vietas. Tokiais ganėtinai paprastais sprendimais Barselona – vienas geriausių išmaniojo miesto pavyzdžių Europoje – išsprendė ne tik judėjimo problemas, bet ir sumažino taršos poveikį. Važinėjimas ieškant vietos pastatyti mašinai iki tol prisidėdavo prie ir taip ne itin švaraus miesto oro taršos.

Apie oro kokybę derėtų pagalvoti ir Vilniui. Miesto gatvėmis vis dar kursuoja daug senų ir neefektyvių transporto priemonių, naudojančių daug energijos ir išmetančių į aplinką didelį kiekį teršalų. Atnaujinti viešojo transporto parkus, galbūt pakeičiant esamas transporto priemones į hibridinius biodyzeliniu ir elektra varomus autobusus, kurie yra labai populiarūs Vakarų Europoje, arba skatinant biodujų naudojimą būtų galima prisidėti prie situacijos gerinimo. Žinoma, tam pirmiausia reikėtų sumažinti akcizo tarifą, kuris Lietuvoje bent du kartus didesnis nei nustatyta minimali ES norma.

Modernių informacinių technologijų naudojimas padeda miestams kovoti su urbanizacijos proceso keliamomis problemomis. Vilnius taip pat yra miestas, neatsiliekantis nuo pasaulinių tendencijų, skatinančių pasitelkti išmaniuosius sprendimus miestiečių gyvenimo gerinimui. Šiame straipsnyje pasiūlyti esamų iniciatyvų tobulinimo būdai gali būti geru pagrindu, siekiant novatoriškų sprendimų kasdieniam miestiečių gyvenimui pagerinti. Svarbu, kad Vilnius jau ir dabar stengiasi identifikuoti esamas problemas ir keistis, tapdamas lengviau gyvenamu miestu.

2015 m. „išmaniųjų“ miestų top’as pagal „Forbes“

(http://www.forbes.com/sites/federicoguerrini/2015/01/28/worlds-top-7-smartest-cities-of-2015-are-not-the-ones-youd-expect/2/#7d1f4231ccd6)

• Arlingtonas, Virdžinija, JAV (už miestiečių įsitraukimą priimant įstatymus ir aktyvų darbo vietų kūrimą)

• Kolumbas, Ohajas, JAV (už startuolių įsivažiavimą, investicijų pritraukimą, verslo mentorystės programas ir aktyvią kovą su nedarbu)

• Ipsvičas, Kvinslendas, Australija (už 20 metų ekonominio vystymosi planą, išmanų skaitmeninių technologijų naudojimą ir aukštus aplinkosauginius standartus)

• Mitchell, Pietų Dakota, JAV (už efektyvų žemės ūkio grįstos ekonomikos virsmą į patrauklų ICT centrą)

• Sinbėjus, Taivanas (už įspūdingą žinių ekonomiką ir proveržį diegiant skaitmenines komunikacijas)

• Rio de Žaneiras, Brazilija (už proveržį transporto ir infrastruktūros projektuose, skaitmeninio raštingumo skatinimą ir investicijų pritraukimą)

• Surėjus, Britų Kolumbija, Kanada (už spartų ekonominį vystymąsi, valdžios ir piliečių bendradarbiavimą bei sveikatos technologijas)

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.