Tai nėra vienintelės žymės, kurios suteikiamos,
Mano sūnau, Kilniame Kriketo Žaidime tau,
Taip pat vartelių skaičius tavo meistriškumui augti iki galo,
Lai tavo Vardas būna aukščiau nei tavo draugų.
Sėkmė, aš pripažįstu, yra svarbi, ir galingas žaidimas,
Susimaišęs su suktybėmis, turi pažymėti Kario kelią.
(Edmund Blunden, „Kriketo šalis“)
Kriketo koncepcija
Atsižvelgiant į taisykles, ritualus ir žodyną, kriketas yra vienas sudėtingiausių žaidimų pasaulyje, dėl kurio kilmės ir atsiradimo iki šiol nėra sutariama. Vieniems tai vaikiškas žaidimas, vėliau perimtas suaugusiųjų, kurio šaknų reikėtų ieškoti Didžiojoje Britanijoje. Kitiems – vaikų žaidimas (,,lazda ir kamuolys“), kurio kilmė sietina su Indija ir kuris pirklių dėka per Persiją pasiekė Europą, o galiausiai Anglijoje buvo išvystytas į tokį, koks yra dabar.
Pagrindiniai kriketo elementai – dvi komandos po 11 žaidėjų, lazda, kamuolys ir varteliai. Žaidėjas, turintis lazdą, privalo kuo toliau ir stipriau numušti kamuoliuką, metamą kito žaidėjo. Savo koncepcija kriketas labai primena beisbolą, tačiau tai yra skirtingos sporto šakos. Kriketo esmę galima nusakyti taip: komanda turi padėti kuo daugiau savo žaidėjų apibėgti kvadratą, numušus kamuoliuką lazda. Tuo pat metu komanda turi veikti taip, kad kuo mažiau priešininkų komandos žaidėjų apibėgtų kvadratą. Toks elgesys žaidimo metu primena kovą, kadangi esama tiek puolimo, tiek gynybos elementų.
Kriketas yra vadinamas vienu iš elitinių žaidimų pasaulyje, tačiau jo kelias istorijos eigoje pažymėtas intrigomis. Iš pradžių jis buvo naudojamas britų imperialistų kaip priemonė įdiegti britiškos moralės elgesio normas vietinėms bendruomenėms. Kolonijų valdytojai čia turėjo ypatingą reikšmę: jie buvo laikomi sektinais britiško gyvenimo būdo tiek privačiame, tiek viešajame gyvenime pavyzdžiais. Šia prasme moderniojo kriketo ištakos siekia imperialistinį Didžiosios Britanijos bandymą primesti savo elgesio normas kolonijoms – idealus būdas priversti visuomenę nulenkti galvą ir tapti paklusnia imperijos dalimi. Visgi istorija dažnai pasisuka ne taip, kaip norėtų tie, kurių rankose galia; nors kriketas tebėra esminis indų ir pakistaniečių gyvenimo atributas, tačiau jis tapo priemone kovoje prieš Didžiąją Britaniją ir veiksniu, vienijančiu įprastai vieni kitiems priešiškus induistus ir musulmonus.
Žvilgsnis į praeitį – Vakarų Indija
Nors kriketas yra išplitęs visoje egzistavusios britų imperijos teritorijoje, ypatingą vaidmenį jis atlieka buvusioje Vakarų Indijoje, kurios didžiausios dalys yra dabartinė Indija ir Pakistanas. Skirtumai tarp šiose šalyse egzistuojančių visuomenių niekam nekelia abejonių – tai puikiai iliustruoja ir skaudūs konfliktai, sukelti religinių įtampų.
Nepaisant to, kriketas tapo žaidimu, peržengiančiu kastų, religijų ir rasių skirtumus. Vakarų Indijoje buvo išskiriamos trys žmonių grupės: parsi, induistai ir musulmonai. Kriketo raidos pionieriais yra laikomi parsi žmonės: jie pradėjo pamėgdžioti baltuosius kareivius, improvizuodami, jog skrybėlės yra varteliai, skėčiai – lazdos, o kamuolius pasigaminę iš kimštos senos odos. Taip elementariai ir buitiškai pradėjo rastis pirmieji kriketo klubai, entuziastingai palaikomi kolonialistų. Nenorėdami nuo jų atsilikti induistai, nuolatiniai parsi varžovai tiek socialinėje, tiek verslo sferose, taip pat ėmėsi kurti kriketo žaidėjų klubus. Paskutiniai šiose varžybose buvo musulmonai, paskatinti Luxmani ir Tyebjee šeimų.
Toks tarpusavio varžymasis nebuvęs taikus: kiekviena grupė turėjo dominuojamas įtakos zonas, kuriose neleisdavo steigtis kitų grupių klubams. Kaip galima pastebėti, tuo laikotarpiu kriketas buvo visuomenę ardantis veiksnys, daręs ją silpna ir pavaldžia imperialistams. Taigi sportas, kaip tam tikra kultūros raiškos forma, buvo panaudotas galios įtvirtinimui.
Spartus kriketo vystymasis lėmė tai, kad XX a. pradžioje šios trys grupės tapo lygiavertėmis Didžiosios Britanijos konkurentėmis. Britų kolonija amžiaus viduryje suskilo ir susikūrė atskiros valstybės, tačiau tai neturėjo įtakos kriketo pozicijoms šiose šalyse. Dar daugiau, britų dėka Vakarų Indijoje įdiegtas žaidimas, turėjęs susilpninti visuomenę, tapo vienijančia jėga kovoje prieš buvusius kolonistus, kuriuos įveikti kriketo aikštėje virto garbės reikalu.
Kita vertus, kai buvusios vienos valstybės sudedamosios dalys žaidžia tarpusavyje, konfliktų nepavyksta išvengti, nes čia jos iš sąjungininkių pavirsta varžovėmis ir skirtumai tampa itin aštrūs. Kiekvienai jų esminis uždavinys yra nugalėti priešininkę jos pačios šalyje ir įgyti žiūrovų simpatijas, todėl dažnai kriketas tampa valstybių vadovų politinių manipuliacijų auka. Visgi kova dažniausiai neperžengia žaidimo aikštelės ar politinės arenos ribų, o tam tikrais atvejais galima teigti, kad kriketas atlieka ir taikos mediatoriaus funkciją, kai kriketo varžybų organizavimas pasitelkiamas kaip draugiškų santykių išraiškos forma.
Šiandieninės realijos
Kriketo populiarumas neblėsta, o minios žmonių susirenka pasižiūrėti ne tik į mušinėjamą kamuoliuką – neatsiejama žaidimo dalimi tapo lažybos. Kadangi varžybos gali trukti net penkias dienas, laikas skiriamas pramogoms ir įvairioms ceremonijoms (pvz., arbatos gėrimui). Nors išoriškai kriketas tarsi prarado aristokratiškumo aurą, tačiau savo esme išlieka žaidimu dėl garbės. Ne veltui jis yra laikomas sporto šaka, pirmaujančia pagal sportininkų savižudybių skaičių, o neseniai sporto pasaulį sudrebino žinia apie įtariamą Pakistano komandos trenerio nužudymą, siekiant, jog į paviršių neiškiltų nelegalūs sandėriai – korupcija kriketo pasaulyje tapo įsigalėjusiu ir klestinčiu reiškiniu.
Rima Aukštuolytė