Post Scriptum premija – tai kiekvienais metais dviem Vilniaus universiteto bendruomenės nariams skiriamas apdovanojimas, skirtas pagerbti asmenis, viešojoje erdvėje publikuojančius kokybiškus, kritiškus ir išliekamąją vertę turinčius publicistinius arba akademinius straipsnius. Paprastai vienas iš apdovanojamų yra skiriamas už geriausią straipsnį laikraštyje Post Scriptum.
Laureatai yra apdovanojami PODI (Politologų dienų) baigiamojo vakaro metu, laimėtojams yra įteikiamas diplomas bei parkeris su išgraviruotu Post Scriptum logotipu.
2011 m. premija
2011 m. buvo įteiktos pirmosios dvi Post Scriptum premijos. Vieną apdovanojimą nuspręsta skirti už geriausią ir įsimintiniausią tekstą laikraštyje Post Scriptum. Kadangi tai buvo pirmieji premijos teikimo metai, buvo renkamas geriausias visų laikų Post Scriptum straipsnis. Redakcija atidžiai perskaitė 1-17 Post Scriptum numerius ir atrinko 18 tekstų, kuriuos pateikė vertinti garbingai komisijai, kurią sudarė instituto dėstytojai –prof. Alvydas Jokubaitis, prof. Algimantas Jankauskas, prof. Ainė Ramonaitė; buvę Post Scriptum redaktoriai – Donatas Bedulskis, Martynas Zapolskis, bei tuometinės redakcijos nariai – Rosita Garškaitė, Andrius Reznikovas, Julija Ravaitytė. Atidžiai perskaitę pateiktus tekstus, komisijos nariai geriausiuoju išrinko Justino Dementavičiaus straipsnį „Kareivio įsigyvenimas“.
2011 m. premijai nominuoti straipsniai Nr. 4, Mindaugas Puidokas – „Žmogaus palydovė yra muzika“ Nr. 6, Aistė Marozaitė – „Apie dvasių medžioklę“ Nr. 7, Justinas Dementavičius – „Kareivio įsigyvenimas“ Nr. 8, D. Repečkaitė – „Liberalizmo eksperimentas japoniškoje dirvoje“ Nr. 8, J. Dementavičius – „Be ideologijos: trijų principų štrichai“ Nr. 9, Antanas Manstavičius – „Apie moderniuosius prometėjus ir Frankenšteino sindromą“ Nr. 10, Giedrius Jokubauskis – „Civilizacija diasporoje“ Nr. 10, Daumantas Lipskis – „Miestai ir civilizacijos“ Nr. 11, Giedrius Krupauskas – „Disciplinuotas universitetas“ Nr. 11, Antano Manstavičiaus – „Baltoji Rožė“: sąžinės balsas universitete ir pasaulyje“ Nr. 12, Š. Lapinskaitė – „Kaip politika šachmatuose virto šachmatais politikoje“ Nr. 13, Lukas Pukelis – „Medijų spektaklis“ Nr. 14, Goda Jurevičiūtė – „Imigrantų kinas – tarp „pareigos kino“ ir „hibridiškumo malonumų“ Nr. 15, Rosita Garškaitė – „Vilniaus įvaizdis šiuolaikinėje lietuvių poezijoje” Nr. 16, D. Puslys – „Kodėl brolybė lengviau įsivaizduojama tarp vilkų, o ne žmonių?“
Antrąją premiją buvo nutarta skirti politikos mokslų populiarinime nusipelniusiam VU TSPMI bendruomenės žmogui. Laureatą bendru sutarimu išrinko Post Scriptum redakcija ir juo tapo Dr. Tomas Janeliūnas, kuriam ir buvo įteikta premija „Už kokybišką politikos analizę ir politikos mokslų populiarinimą“. Laureato padėkos vaizdo įrašą galite peržiūrėti ČIA.
2012 m. premija
Šie metai buvo ypatingi tuo, kad nuspręsta neskirti premijos už geriausią Post Scriptum straipsnį ir šį apdovanojimą teikti kas antrus metus. Todėl redakcija nutarė šiek tiek nukrypti nuo pradinės koncepcijos ir premija apdovanoti po vieną VU TSPMI studentą ir dėstytoją už metų veiklą rašymo srityje, aktyvų viešosios erdvės drumstimą kokybiškais, analitiškais ir skaitytojų supratimą ugdančiais straipsniais. Šiais žmonėmis redakcijos sprendimu tapo tuometinis VU TSPMI trečiakursis Vytautas Sinica bei VU TSPMI dėstytojas Dr. Kęstutis Girnius.
2013 m. premija
2013 m. buvo sugrįžta prie geriausiojo Post Scriptum straipsnio rinkimų. Redakcijos nariai, perskaitę 18-20 Post Scriptum numerius, atrinko 5 jų nuomone geriausius straipsnius, kuriuos atidavė vertinti į garbingos komisijos rankas. Komisiją sudarė Prof. Ramūnas Vilpišauskas, Dr. Justinas Dementavičius, Doc. dr. Algimantas Jankauskas, Doc. Dr. Inga Vinogradnaitė, redakcijos nariai Simonas Algirdas Spurga, Rosita Garškaitė, Gerda Burneikaitė. Po ilgų diskusijų apdovanojimo labiausiai nusipelniusiuoju išrinktas Marijos Dautartaitės ir Mariaus Skerniškio „Stebėtojas – stebėtojui“, kurį komisijos nariai apibūdino taip:
Prof. Ramūnas Vilpišauskas:
„(…) pirmiausia išskirčiau straipsnį „Stebėtojas stebėtojui“, galbūt dėl to, jog aptariamas objektas labai artimas – jame įsikūręs institutas, bet šalia to buvo įdomus ir teksto turinys, ir pristatymo stilius. Pastarąjį apibūdinčiau kaip jaukų ir šiltą.“
Doc. Dr. Algimantas Jankauskas:
„Pirmenybę Marijos ir Mariaus straipsniui teikiau už pasirinktą temą (TSPMI pastato istorija), sukauptą istorinę informaciją, patrauklią pateikimo formą ir skatinimą domėtis artima istorija.“
Dr. Justinas Dementavičius:
„Straipsnis geras, nes primena, jo politikos mokslai niekada nekuriami tuščioje erdvėje, bet reikalauja įsižiūrėjimo į smulkmenas ir konteksto išmanymo. Tik tuomet atsiranda galimybė pasakyti kažką įdomaus ir prasmingo, kaip kad ir įvyko šiuo atveju. Maloniai stebinantis įsistebėjimas.“
2013 m. premijai nominuoti straipsniai Nr. 18, Ieva Jusionytė – „Trilypis pasienis – paribio istorija be pabaigos“ Nr. 18, Dovilė Jakniūnaitė – „Mėgėjiška kaimynystės antropologija ir truputis užsienio politikos“ Nr. 19, Andrius Grigorjevas – „Semiotinis teksto skaitymas“ Nr. 20, Marija Dautartaitė ir Marius Skerniškis – „Stebėtojas – stebėtojui“
Antrąja premija redakcija nusprendė pagerbti VU TSPMI alumną, žurnalistą Donatą Puslį už įkvepiantį ir išradingą rašymą pamatinėmis visuomenės gyvenimo temomis.
2014 m. premija
2014 metais Post Scriptum premija vėl buvo teikiama vienam VU TSPMI dėstytojui ir vienam instituto studentui už rašymą viešoje erdvėje.
Laikraščio redakcija kartu su VU TSPMI SMD nariais nutarė apdovanoti VU TSPMI dėstytoją bei Corp! RePublica filisterį dr. Mažvydą Jastramskį ir instituto magistrantą Liną Kojalą.
Dr. Mažvydas Jastramskis 2013-2014 metais publikavo nemažai itin aukštos kokybės politologinių komentarų. Publicistiniuose straipsniuose autorius sumaniai ir patraukliai perteikia politologinę teoriją, remiasi įtikinančiais duomenimis ir skaičiavimais, labai plačiu užsienio šalių partinių sistemų, politikos aktualijų kontekstu. Ypač įdomios yra pagrįstos ir drąsios politinių įvykių prognozės.
Linui Kojalai 2013-2014 metai rašymo prasme buvo ypač produktyvūs. Pirma, autorius išlaiko nuoseklią (konservatyvią) vertybinę poziciją, kurią sugeba argumentuotai pagrįsti. Tai pakylėja intelektualinių diskusijų lygį, leidžia kalbėtis argumentų kalba. Antra, L. Kojala, kaip Rytų ir Europos studijų centro analitikas, laikė ir laiko ranką ant Ukrainos įvykių pulso, viešoje erdvėje apie juos skelbia analitinius komentarus, nuolatos primindamas apie galimą Lietuvos vaidmenį konflikto metu.
Post Scriptum premiją šiais metais įteikė buvęs laikraščio redaktorius Andrius Reznikovas.