„Post Scriptum“ – šauni studentų intelektualinė akcija. Neįtikėtinai rimta, kompetentinga, nuosekliai plečianti horizontus. Pranokstanti įsivaizdavimus apie studentų kūrybines galimybes. Aukščiau kilti vargu ar beįmanoma. Linkėtina nebent įtraukti studijų draugus į keliamų problemų svarstymą.
Literatūrologas prof. habil. dr. Donatas Sauka
Laiške įrašytas post scriptum savo svarba dažnai lenkia tai, kas pasakyta pačiame tekste. Malonu stebėti, kad „Post Scriptum“ patvirtina šį dėsningumą ir tampa vis svaresnis įdomių minčių, idėjų bei informacijos šaltinis. Dar džiugiau matyti, kad jis jau seniai peraugo tą kuklią viziją, kurią kažkada nedrąsiai puoselėjo pirmoji „Post Scriptum“ redakcija.
Donatas Bedulskis
Pirmasis „Post Scriptum“ vyriausiasis redaktorius
„Post Scriptum“ randu tuos analitinius straipsnius, kuriu pasigendu Lietuvos dienraščiuose, ir aiškią pilietinę poziciją. Mūsų dienomis ir mūsų geografinėse platumose – tikrai nemenki privalumai”
Gintaras Grajauskas
Poetas, eseistas
„Aš manau, kad po šio PS numerio pasirodymo mes turim unikalų reiškinį Lietuvoje. Panašaus laikraščio jūs nesurasit nei vienoj Lietuvos aukštojoje mokykloje ir turbūt šitas laikraštis jau gali stoti į lygią gretą su Šiaurės Atėnais. Ir dabar PS turbūt atsidūrė ties riba – reikia nuspręst ką daryt ateity, nes laikraštis jau įtvirtino neblogą kokybę ir šiuo metu reikia sugalvot kažką naujo. Turbūt reikia, kad Lietuvoje jį galėtų perskaityti daugiau žmonių. Jeigu reikėtų pasiūlyti, tai turbūt reikėtų bandyt daryti kažką panašaus kaip lietuviškas New York Book Review arba, Londono variantas, Times Literary Supplement – gyvas leidinys, kuriame yra mintis, o Lietuvoje aš daugiau tokių leidinių nežinau. Manau, kad reikėtų pagalvoti apie kokybiškai naują šito laikraščio, kuris, kaip jau sakiau, neturi lygių Lietuvoje, etapą.“
Prof. Alvydas Jokubaitis
Ideologijų numerio pristatymas, 2006 02 23
„Pagrindinis Lietuvos politinės erdvės rūpestis šiandien yra sistemos krizė, pasireiškianti visų pirma partijų silpnumu ir pakrikimu – ideologijų neapibrėžtumu, visuomeninio idealizmo absoliučia stoka, nenoru ir nesugebėjimu atsinaujinti.
Šiame kontekste labai svarbus politikų jaunosios kartos klausimas – ar ji yra, ar pajėgia tapti partijų atsinaujinimo veiksniu, ar pagaliau partijos rūpinasi savo galimu ir joms gyvybiškai būtinu atžalynu?
Visų pirma žvilgsnis krypsta į Tarptautinių santykių institutą ir jo bakalaurų bei magistrantų leidžiamą „Post scriptum“. Čia skleidžiasi būsimi politologai, visuomenės kritikai, diplomatinių tarnybų rezervas, galimas dalykas – ir būsimas partijų elitas.
Tiesa, jų daugiausia teorinio pobūdžio straipsniuose nematyti kurios nors politinės krypties angažavimosi, tačiau ne tai šiuo atveju svarbu, o jų politinės krypties lygis, kuris būtų sveikintinas bet kurios krypties partinei orientacijai.”
Prof. Vanda Zaborskaitė
„Kur ir koks yra Lietuvoje politinis atžalynas?“. Ištrauka iš straipsnio interneto dienraštyje Bernardinai.lt
Trys priežastys, dėl kurių TSPMI studentų laikraštis „Post Scriptum“ turėtų egzistuoti:
1. „Post Scriptum“ – jaunų talentų raiškos vieta.
2. „Post Scriptum“ – išskirtinis savo tematika ir stilistika, vertybiškas, angažuotas Lietuvos ir pasaulio reikalams.
3. „Post Scriptum“ – puikus profesūros ir studentų intelektinio bendradarbiavimo pavyzdys.
Doc. Dr. Algimantas Jankauskas
VU TSPMI direktoriaus pavaduotojas mokslui