19 – asis Post Scriptum numeris „Kalba ir politika“.

Redakcijos žodis

Instrukcija

1. Tema// jeigu norite pasiekti maksimalų Post Scrip­tum efektą, atkreipkite dėmesį, jog tai teminis laikraštis. Numerio tema – kalba ir politika. Straipsniuose ieškoma šių dviejų reiškinių sąsajų kiek įmanoma labiau netradiciniais ir kartais paraštėse liekančiais būdais.

2. Straipsniai// pirmiausia, šį kartą jų daugiau nei pa­prastai. Džiugu, kad galime pasidalinti tiek teoriniais, tiek labiau praktiniais, vieną atvejį analizuojančiais straipsniais. Numeryje taip pat rasite du interviu, vertimą, mini tyrimą apie kalbos politiką Lietuvoje.

3. Skaitymo būdas// laisvas: nuo pirmo iki paskutinio ir atvirkščiai, nuo vidurio į abi puses, tik antraštes, tik paveiksliukus arba išsirenkant tik įdomiausius straipsnius. Bet koks kitas būdas, neįvardintas instrukcijoje, gali būti pasirinktas ir greičiausiai nesukels jokio šalutinio poveikio.

4. Reakcija// redakcija stengiasi į laikraštį žiūrėti ne kaip į vienkartinį įvykį, bet kaip į nuolat nebaigtą procesą, tad, jeigu norite, visada galite tapti jo dalimi. Komentuokite www.postscriptum.lt, cituokite, rašykite pastebėjimus į TSPMI tinklaraštį, siųskite laiškus su pasiūlymais, iliustracijomis, pageidavimais, atsakomaisiais straipsniais į postscriptum@republica.lt.

5. Pasidalinkite// perskaičius atiduokite kitiems, ypač jeigu esate tikri, kad mes jų nepasieksime. Ačiū!

6. Atsikratymas// nemeskite prie buitinių atliekų, tam yra popieriaus konteineriai. Tai primenu, nes reda­kcija jau susigyvena su rudens numerio tema „Ištekliai“. Jeigu jaučiate, kad tai Jūsų tema – rašykite ir siųskite mums. Priimame ne tik straipsnius, bet ir interviu pasiūlymus, renginių idėjas, nuotraukas.

Augustė

straipsniai iš nr. 19: kalba ir politika, 2012

Periklio žudymas

Urs Fisher „Be pavadinimo“, 2011 m.

Penktame amžiuje prieš Kristų, tik prasidėjus Peloponeso karui, atėniečių karinis ir politinis vadas Periklis pasakė savo garsiąją Laidotuvių kalbą. Galima pagrįstai klausti, kiek ją atpasakojęs graikų istorikas Tukididas pridėjo savo išmonės, tačiau neabejotini du dalykai: vieša kalba, kaip mirusiųjų pagarbos bei gyvųjų įkvėpimo forma, buvo svarbi Atėnų gyvenimo dalis ir Periklis buvo didis oratorius. skaityti toliau…

„LTI – FILOLOGO UŽRAŠŲ KNYGUTĖ“ (1957). XVII skyrius. Sistema ir organizacija

Egzistuoja Koperniko sistema, kelios filosofinės ar politinės sistemos, bet kai nacionalsocialistai sako „sistema“, jie turi galvoje išimtinai Veimaro Respublikos sistemą. Būtent tokia, ar kiek platesnė, visą laikotarpį tarp 1918 ir 1933 metų apimanti, žodžio „sistema“ samprata neįtikėtinai greitai išplito ir tapo tolygi net tokiems epochų pavadinimams, kaip, pavyzdžiui, Renesansas. Jau 1935-ųjų vasarą mano vartelius taisęs dailidė skundėsi: „Kaip prakaituoju! Va, sistemos laikais būdavo gražių apykaklių, kurios taip neverždavo. Dabar kitaip, visur tik ankšti užtrauktukai, jei įmanoma, dar ir labai kieti.“ Taip kalbantis vyras, žinoma, nesuprato, kad viename sakinyje ir gailėjosi prarastos Veimaro Respublikos laisvės, ir savo žodžių pasirinkimu ją niekino. skaityti toliau…

Babelio bokšto griuvimas Balkanuose

DaytonBosnia_red3

XI amžiuje buvo parašyta Bano Kulino chartija, laikoma seniausiuoju bosnių kalba parašytu dokumentu. Viduramžiai paliko ir daugiau bosančica – senąja bosnių kirilica parašytų dokumentų. Kita vertus, akademikai iki šiol nesutaria, ar bosančica tikrai buvo išimtinai bosnių raštas. Manoma, kad šia bendra sistema kadaise naudojosi visos Balkanų pusiasalyje gyvenusios slavų tautos. skaityti toliau…

Baltu melu sakoma tiesa

raudona suknele_red2

Didžiosios Britanijos reklaminėje kampanijoje prieš rūkymą vaizduojama jauna moteris traukia vieną dūmą po kito – ir pastebimai sensta. Jauna baltaodė europietė, turinti bene labiausiai paplitusį žalingą įprotį sena­jame žemyne, reklamoje susiraukšlėja tam, kad netrukus išvystumėme pagrindinę reklamos žinutę: „Look younger, longer“ („Atrodyk jauna il­giau“). Kai 30 procentų 15-18 metų europiečių jau priklauso rūkančiųjų grupei – yra surūkę daugiau nei 40 cigarečių – Didžioji Britanija imasi sveikintinos socialinės politikos, nukreiptos prieš netinkamą įprotį. Deja, šia kampanija yra perduodama ne viena žinutė, nes senėjimo akcentavimas gali būti suprastas ir kaip politinio korektiškumo nepaisymas. skaityti toliau…

Kalbos politika Lietuvoje

Iš apklausos matyti: nors TSPMI bendruomenės nariai savo
vartojamą kalbą kone vieningai linkę laikyti taisyklinga,
nuomonės išsiskiria VLLK ir drausminimo už grubias kalbos
klaidas vertinimo klausimais. Stebina tai, jog, nepaisant paplitusio
priešiško požiūrio, nemaža dalis Instituto bendruomenės narių
VLLK veiklą bei nuobaudas už kalbos kultūros klaidasvertina
itin teigiamai. Apibendrinant duomenis, galima daryti išvadą:
nors įvairūs teoretikai ir praktikai labai smarkiai (kartais net
peržengdami akademinės etikos ribas) nesutaria, kokios kalbos
politikos reikėtų Lietuvai, gyvenime tiek žmonės, tiek akademikai
laikosi abu požiūrius derinančios pozicijos.

Kalba yra kintanti ir sudėtinga žmogaus bendravimo priemonė, jo socialu­mo prielaida. Šiuolaikinėje visuomenėje ji tampa tuo, į ką dėmesys atkreipia­mas valstybiniu lygiu -būtent tada pradedame kalbėti apie kalbos politiką. Įdomu pastebėti, jog kalbos politikos klausimai vis dažniau atsiduria įvairių šalių vyriausybių dienotvarkėse (žr. 3 pav.) ir ne tik susilaukia itin gausaus atgarsio visuomenėje, bet ir daro įtaką kitoms politikos sferoms (prisiminkime lenkiškų rašmenų rašymo pasuose atvejį). Šiuose dviejuose puslapiuose buvo paban­dyta pateikti kiek įmanoma platesnį spektrą nuomonių ir žiūrėjimo į šią temą kampų. Taip pat atlikome TSPMI studentų, dėstytojų ir alumnų apklausą, kurios pagalba galima padaryti keletą įdomių pastebėjimų (žr. diagramas). skaityti toliau…

Kalbėkite trumpai arba mes žiovausim: kaip skambios frazės keičia mūsų smegenis ir politiką

paimta iš http://www.wesleyjsmith.com

Šeštadienio rytas. Metas, kai kartu su garuojančiu kavos puode­liu mėgstu įsijungti CNN interneto svetainę ir peržiūrėti savaitės naujienų vaizdo archyvą. Spusteliu vieną iš naujausių įrašų ir netru­kus negaliu patikėti tuo, ką matau ekrane: „Man rodos, mes šiek tiek aptingome per keletą pastarųjų dešimtmečių“, – užtikrintai tvirtina JAV prezidentas Barackas Obama. Tuo tarpu aš prie lūpų pakeltą kavos puodelį padedu į šalį net negurkštelėjęs. skaityti toliau…

Ką sako valstybių pavadinimai?

Kasdienėms šnekoms apie tarptautinę politiką paprastai pakanka sutrumpintų valstybių vardų – Prancūzija, Serbija, Pietų Afrika, Australija ir t.t. Tačiau oficialieji valstybių pava­dinimai, kuriais daugiau domisi diplomatai, kalbininkai ir vertėjai, pastudijavus gali atskleisti įdomių dalykų. Jau vien dėl to, kad keičiasi jie dažniau nei, pavyzdžiui, valstybių sienos. skaityti toliau…

Noamas Chomsky: Nuobodus lingvistas, demaskavęs JAV nuodėmes

chomsky.jpg

Humoristinėje žydų tautybės asmenis „reitinguojančioje“ inter­neto svetainėje JewOrNotJew.com Noam’o Chomsky’io žydiškumas įvertintas gana žemu balu – sep­tynetu. Svetainės šeimininkai pa­teikia negailestingą verdiktą: „Gaila, kad žydas“. Akivaizdu, kodėl kai kuriems žydiškų šaknų turintiems asmenims N. Chomsky gali nepa­tikti – neigdamas nuostatą, kad JAV vis dar egzistuoja antisemitizmas, jis remia palestiniečius ir pasisako prieš JAV paramą Izraeliui. Politinės šio kairiojo aktyvisto pažiūros visada buvo radikalios ir priešingos oficialiai JAV pozicijai: įdomu tai, kad jų ištakas galima apčiuopti lingvistinėse N. Chomsky’io teorijose. skaityti toliau…

Santykiai tarp kalbų: išversti, verčiami, praversti lietuviai

Sakoma, kad savo šalies literatūrą išmanai tiek, kiek domiesi užsienio autorių kūriniais. Galimybė jais domėtis yra neatsiejama nuo vertimų kultūros ir vertėjų triūso. Juk versti kny­gas – tai tiesti tiltus tarp šalių, žmonių, tautų. Visgi tie tiltai gali pradėti trūkinėti, o ties kažkuria vieta ir visai sugriūti. Kalbos nėra iki galo aiškios ir logiškos sistemos. Negana to, jos nuolat kinta. Dėl to nei tobulas vertimas, nei tobula vertimo programa yra neįmanoma. skaityti toliau…

Semiotinis teksto skaitymas

semiotika_red

Semiotinis metodas yra skir­tas reikšmės susidarymo sąlygoms aprašyti ir pademonstruoti, kokiu būdu tekstas daro skaitytojui vienokį ar kitokį poveikį. Semio­tikoje vartojamos pagavos ir ska­itymo sąvokos nurodo du reikšmės suvokimo modelius. Pirmasis – tai bendras nereflektuotas įspūdis, kuris atsiranda susidūrus su tekstu. Antrasis – tai analitinis kelias, kuriuo pagrindžiamos pagavos metu suvoktos reikšmės. skaityti toliau…

Tekstų vogimo ypatumai arba kaip apšvarinti Prezidentą

hope_red

Akademikas, žiniasklaidos tyrinėtojas, Kembridžo absolventas Džonas Fiskė siūlo naują populiarios kultūros aiškinimo modelį. Jo esmė – opozicija pagrįstas kovos laukas tarp dviejų grupių – galių turėtojų ir valdomųjų, kuriame pastoviai perdirbamos iš valdančiųjų gauna­mos reikšmės. Jis drąsiai teigia, kad visi žmonės populiariojoje kultūroje tam tikra prasme yra vagys ir partizanai. Jie paima (o gal tiksliau – akiplėšiškai pasisavina) ir perdirbda jiems duo­damas neužbaigtas reikšmes, tokiu būdu atlik­dami išpuolius prieš valdančiąsias galias. skaityti toliau…