„Vizijos Lietuvai“, 25-asis „Post Scriptum“ numeris.

Už paramą dėkojame Žygimantui Pavilioniui.
Dizaineris ir iliustratorius: Vilmantas Žumbys.

Redakcijos žodis

Mila Solovyeva / Unsplash

Mila Solovyeva / Unsplash

Sutapimas, kurio negalėjome nepastebėti. Apie šį, dvidešimt penktą, Post Scriptum numerį pradėjome galvoti 2015-ųjų viduryje, Lietuvai žymint Nepriklausomybės dvidešimtpenkmetį. Jubiliejinio numerio tema – „25“ – neišvengiamai siejosi su Lietuva ir skatino ieškoti mums įdomių dar nepasakytų dalykų apie mūsų šalį.

Ankstesniuose numeriuose nagrinėję skirtingas problemas, šį kartą nusprendėme paieškoti jų sprendimų. Kaip būsimi politologai puikiai suprantame ekonomines, struktūrines, sistemines, politines, asmenines ir kitas priežastis, dėl kurių šiandien Lietuvą matome tokią. Suprasti kliūtis, žinoma, svarbu, tačiau rengdami šį numerį nusprendėme pamiršti „neįmanoma“ ir pasvajoti apie Lietuvą, kokia ji galėtų būti.

Prieš Jūsų akis – tokių pasvajojimų rinkinys. Devyni pasvarstymai, pasiūlymai, vizijos.
Nerašytume, jei netikėtume. Todėl jei kuris straipsnis įkvėptų skaitytoją, laukiame Jūsų pačių idėjų (tai – ne paskutinis numeris!) ir entuziazmo (galbūt kurią vieną viziją galėtume imti ir įgyvendinti?)

Įkvėpimo ir gero skaitymo,

Post Scriptum redakcija

straipsniai iš nr. 25: vizijos Lietuvai, 2016 m.

Kaip įžiebti gyvybę miegamiesiems rajonams pasitelkus architektūrą?

  Skatinti architektūrinę įvairovę. Kartotinė architektūra neprivalo būti monotoniška: pastatai gali keistis, kartu su laikmečiu būti pritaikomi šiuolaikiniam gyventojui. Butai ir kambariai gali būti perplanuojami sukuriant nenusibodusias erdves, kurios gerintų gyvenimo kokybę. Šviesa. Rekonstruojant pastatus reiktų nebijoti juos modifikuoti ir … skaityti toliau…