nr. 1: LR Seimas, 2002

Redakcijos žodis

Pavasaris – naujos gyvybės metas. Į Lietuvos politinio gyvenimo sūkurius taip pat įsiveržė nauja gyvybė – nedidelis, nepretenzingas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų laikraštis „Post Scriptum“. Jau teko susidurti su klausiamais žvilgsniais, pirmą kartą išgirdus naujojo leidinio pavadinimą, todėl nieko nelaukdamas skubu paaiškinti, kodėl būtent „Post Scriptum“, o ne „Post Factum“ ar dar koks kitas variantas. Šis laikraštis nepretenduoja išplaukti į itin plačius vandenis, neplanuoja užsiimti propaganda, nežada pateikti pačios naujausios informacijos, karščiausių politinių aktualijų. Šiame laikraštyje netgi nėra nė vieno profesionalaus žurnalisto ar žmogaus, kaip nors ypatingai artimai susijusio su žiniasklaida. Todėl mūsų autorių nuomonė bet kuriuo atveju tebus kuklutis P.S. po visu tuo, kas jau parašyta didžiausiuose dienraščiuose ir žurnaluose, tai tebus mažos svarbos žodžiai, kuriuos kol kas ne itin svarbūs žmonės savo ranka rašys prie užrašo P.S. Bet niekada nežinai, į ką tie žodžiai gali išaugti ateityje.

Pradėjau nuo tokios lyriškos įžangos pragmatiškame politiniame laikraštyje, tačiau manau, kad pirmajam numeriui ji nepakenks. Kaip kad nepakenks „Post Scriptum“ TSPMI studentams. Maža to, šiais masinės informacijos priemonių laikais, kai žiniasklaida valdo pasaulį ir beveik kiekvienos mokyklos moksleiviai turi savo laikraštį, pasirodo šiek tiek keista, sužinojus, kad tokioje įstaigoje kaip politikos mokslų institutas akademinis jaunimas neturi savo tribūnos, kur jau nuo pat studijų pradžios turėtų galimybę išdėstyti savo nuomonę apie tai, kas vyksta aplinkui. „Post Scriptum“ komandai ir visiems žmonėms, padėjusiems šiam laikraščiui išvysti dienos šviesą, tai pasirodė ne „truputį keista“, o „visiškas, absoliutus nesusipratimas“. Būtent noras ištaisyti tą nesusipratimą paskatino skirtingus žmones siekti bendro tikslo – tikslo, kurį dabar laikote savo rankose.

„Post Scriptum“ – lengvosios arba įdomiosios politikos laikraštis. Aišku, „įdomumas“ – sąvoka reliatyvi, bet mes pasistengsime, kad būtų iš tiesų įdomu bent jau tiems, kurie iš tikrųjų domisi politika. Taigi neatsitiktinai ir gal net kiek simboliškai pirmas „P.S.“ numeris yra skirtas politiškiausiai institucijai Lietuvoje – LR Seimui. Galbūt mums už tai padėkos Seimo moterys, kurių problemoms skirtas nemažas dėmesys net keliuose straipsniuose, gal prakeiks neproduktyviai dirbantys parlamentarai, kurie taip pat minimi, o gal mes padėsime laiku numatyti tarpusavio santykių evoliuciją valdančiajai koalicijai, kuriai žvaigždės pranašauja daug įdomių dalykų. Taigi kažkam kažkiek vis tiek būsime naudingi.

Apie „Post Scriptum“ ateitį dar sunkoka kalbėti. Tačiau planuose apie „šviesųjį rytojų“ mes regime laikraštį, išleidžiamą kas ketvirtį, o ypatingomis progomis gal net ir dažniau. Bet viskas priklausys nuo mūsų valios, rėmėjų geranoriškumo ir visagalės fortūnos, kuri vieną kartą, sprendžiant iš to, kad jūs vis dėlto skaitote šį straipsnį, jau nusišypsojo.

Donatas Bedulskis

straipsniai iš nr. 1: LR Seimas, 2002