„Vaizduotė valdo pasaulį.“ [Napoleonas Bonapartas]

Redakcijos žodis: Ideologijos konstruojamas žmogus

Visuomenėje vyraujančias termino „ideologija“ interpretacijas grubiai būtų galima padalinti į dvi dalis.

Gajausia nuomonė, jog ideologija – melagingas, neteisingas, iškreiptas požiūris į tikrovę. Tai nuo masinės propagandos neatsiejamas ir tūkstančiams žmonių protą aptemdyti galintis „smegenų plovimo“ mechanizmas.

Kitas plačiai paplitęs požiūris yra paremtas tuo, jog ideologija turėtų būtimodernios politinės (partinės) sistemos pamatas. Tam tikros politinės partijos kuriasi būtent ideologiniu pagrindu ir remdamosi juo konstruoja savo veiklos gaires.

Remiantis šiomis sampratomis, ideologijų vaidmenį šiais laikais galima vertinti gana pesimistiškai.Totalitarinė, ištisas tautas brutaliems karinio-politinio režimo tikslams pajungti galinti ideologija yra daugiau istorinių tyrinėjimų objektas, nei šiandienos Vakarų pasaulio realija.Tradicinė partinė sistema irgi patekusi į savotišką aklavietę: ideologinės nuostatos kaip esminis vykdomos politikos orientyras neatlaiko konkurencijos prieš šiais laikais kur kas svarbesnius partinio gyvenimo variklius – aukštus reitingus, asmenines lyderių ambicijas, verslo interesus.

Tad gali pasirodyti, kad tema išsemta ir ideologija tiesiog prarado turėtą politinį ir socialinį svorį. Tačiau nereikėtų skubėti daryti išvadų.

Be abejo, tiesioginio ar net prievartinio ideologinio spaudimo nėra. Tačiau tai nereiškia, kad nebėra ir didžiulio ideologijos poveikio konstruojant žmogaus tapatybę bei pasaulėžiūrą. Nykstant ideologijoms, turinčioms žmogaus gyvenimo kontrolės monopolį, o politinėms ideologijoms vis labiau niveliuojantis, atsiranda naujas – glaudaus ideologijų koegzistavimo fenomenas. Žmogus nuolat atsiduria ideologijų sankirtoje. Ideologijos įvairiomis formomis persipina mumyse.

Aš – nacionalistas, dėl savo tėvynės garbės pasiryžęs perskelti kažkam galvą. Aš – globalistas, be interneto neįsivaizduojantis nei vienos savo dienos. Aš – socialistas, vilkintis marškinėlius su Sovietų Sąjungos simbolika. Aš – anarchistas, nes patiriu nepaprastą malonumą būdamas brutaliai šėlstančios minios dalimi. Aš – konservatorius, nes bjauriuosi potradicinės visuomenės ydomis. Aš – feministas, nes šiandien madinga kovoti už lygias teises. Aš – socialdemokratas, nes balsuoju už su socialdemokratija nieko bendra neturinčią politinę partiją. Aš – antiglobalistas, nes negaliu neužjausti nuskurdintų Trečiojo pasaulio žemdirbių. Aš – liberalas, nes niekada nesutiksiu, kad mano pasaulėžiūra yra ne mano sprendimo rezultatas.

Aš – aplinkos formuojamas skirtingų idėjų konstruktas?

Aš – unikali įvairialypė asmenybė, sąmoningai kurianti savo tapatumą ir tikslus?

Kas esu aš be ideologijos? Kiek iš tikrųjų savo vertybes galiu pasirinkti pats?

Martynas Zapolskis

 

straipsniai iš nr.8: ideologijos, 2005