Kiek laiko reikia, kad sukurtum universitetą? Savaitės? Mėnesio? Metų? O iš ko kurti universitetą – iš žmonių, pastatų, knygų? O gal įmanoma jį sukurti iš dėžių per 45 minutes?
Pasirodo, galima. Ir būtent tokia buvo TSPMI studentų laikraščio „Post Scriptum“ naujo numerio apie universitetą pristatymo idėja – jo žiūrovai patys kūrė savo universitetą iš dėžių, popieriaus, dažų, siūlų ir kitų – netgi labai keistų – priemonių. Vilniaus universiteto kiemas vienai popietei virto kūrybine erdve, kurioje vienos po kitų gimė šešios skirtingos universiteto vizijos. Šešių komandų kūrybinį darbą stebėjo kompetentinga komisija – doc. dr. Ainė Ramonaitė, Post Scriptum redaktorius sen! Justinas Pagirys, sen! Vilius ir fil! Aistė. Aplink kuriančias komandas šurmuliavo korporantai ir pristatymo svečiai, o įspūdingiausias akimirkas stengėsi įamžinti fotografė Eglė.
45 minutes kiemelyje buvo girdėti šurmulys, popieriaus čežėjimas ir tylios universiteto pristatymo repeticijos (prieš tai sen! Augustė priminė, kad net ir neįspūdingą kūrinį gali „išgelbėti“ įspūdingas pristatymas). O „universitetų“ ir jų simbolių buvo išties įvairių: kiemelyje galima buvo išvysti vienintelę Lietuvoje rektorę moterį su studentais, kompleksą „2 viename“ (Universitetas + bendrabutis), antrakursių pasirodymą „aukštyn kojom“, įspūdingą laivą, į priekį besiveržiantį garvežį ir daug kitų. Kai kurie universitetai buvo pristatyti su dainomis ar šokiais, surengti net mini spektakliai-istorijos. Žodžiu, išradingumo, geros nuotaikos ir įdomių idėjų tikrai netrūko! Bet komisija privalėjo išrinkti patį įdomiausią kūrinį ir pristatymą (o buvo tikrai nelengva!). Juo pripažintas antrosios komandos „kompleksas „2 viename” (reikia pridurti, kad nemažo palaikymo sulaukė jų iškelta rytinių kamščių problema, kurios sprendimo būdą visi galėjo išvysti). Nugalėtojų komanda džiaugėsi prizu – pilna dėže vaisių bei daržovių, o ir kitos komandos neliko nuskriaustos.
Taigi universitetą sukurti galima beveik iš bet ko – tuo įsitikino Post Scriptum pristatymo dalyviai. O nemaža jų dalis galbūt pirmą kartą susidomėjo šiuo laikraščiu ir ateityje prisidės prie jo kūrimo.
Liucija Mažylytė