Atvirai kalbant, tarptautiniu lygmeniu sportas tėra karo pamėgdžiojimas [George Orwell]

Redakcijos žodis: Apie du žaidimus

Europos žemyną, išskyrus galbūt kibirkščiuojančius Balkanus, gaubia istoriškai neįprasta ilgalaikė taika. Tiesa, nederėtų apsigauti – neutralizavus sunkiąją artileriją, ietys laužomos dėl „minkštosios galios“, sykis nuo sykio susiremiant dėl skirtingais bėgiais ir greičiais judančios Europos vizijų, institucinių reformų, balsavimo modelių, reprezentacinių kėdžių ar produkcijos ir prekybos kvotų.

Aistros verda ir kitu lygmeniu – vokiečiai ir prancūzai, lyg atkartodami šimtamečius nesutarimus, baruose džiūgavo anglų nacionalinei futbolo rinktinei nepatekus į 2008 m. Europos futbolo čempionatą; sportinių metų riboženklis – Lisabonos-Dakaro lenktynės – pirmą kartą istorijoje atšauktos dėl šen bei ten vis pasirodančios terorizmo šmėklos; Lietuvoje politiniai sprendimai iš eterio išstumia tai, kas neva vienija tautą – krepšinį. Tai tik keletas štrichų, kaip sportinio ir politinio gyvenimo įvykiai neišvengiamai veikia ir atranda vieni kitus kasdienėje sąmonėje.

Sportas ir politika – tai tik dvi žmogaus veiklos sritys, tačiau esmingai įkūnijančios žaidimo, o sykiu ir paties gyvenimo metaforą. Tiek sportą, tiek politiką ženklina herojiškų pergalių ir dramatiškų pralaimėjimų istorijos, čia galime įžvelgti besiskleidžiantį neprognozuojamą spontaniškumą ir teikiamų galimybių įvairovę. Iš dalies tapatūs savo vidine konkurencine logika ir išoriniu blizgesiu sportas ir politika atlieka tiek instrumentines, tiek socialines funkcijas: nuo ideologinių įrankių iki tapatybės reprezentantų, nuo socialinės iškrovos iki įgūdžių lavinimo, nuo išsilavinimo iki pramogos, nuo individualaus tobulėjimo iki bendram tikslui sutelktų pastangų.

Formuojami ir atkartojami specifiniuose kontekstuose sportas ir politika išlaiko tiek lokalią, tiek tarptautinę dimensijas. Tarptautinė sporto organizacija nuosekliai atkartoja pasaulio tvarką kuriančias politines institucijas.

Galiausiai bendru vardikliu galėtų tapti simptominiai negalavimai – nešvari konkurencija, ekonominių interesų visagalybė, diskriminacinės patirtys, politinis dopingas – korupcija, rinkimų ir rungtynių pirkimas. Garbingo žaidimo, tam tikrų „olimpinių“ idealų atgaivinimo ilgisi tiek politinio proceso dalyviai, tiek atletai ir gausi juos rengiančiųjų palyda, dar svarbiau – jų ilgisi esmingiausia šių procesų dalis, įgaunanti skirtingas charakteristikas kaip aistringi žiūrovai ar pasyvūs rinkėjai.

Nederėtų pamiršti, jog be žaidybiškumo elemento, t.y. tam tikro laisvės, kūrybingumo, o sykiu bendrystės ir atsakomybės pojūčio, tiek sportas, tiek politika gresia netekti to, dėl ko pritraukdavo minių dėmesį nuo agorų Graikijoje ar koliziejaus Romoje iki Europarlamento Briuselyje ar Wembley Londone.

Artėjant 2008-ųjų Pekino Olimpinėms žaidynėms, analitikų vertinimu, tapsiančioms vienu svarbiausių metų ne tik sportiniu, bet ir politiniu įvykiu, „Post Scriptum“ kviečia savo skaitytojus paieškoti sporte politikos, o politikoje – sporto, ir, parafrazuojant George‘ą Orwellą, atrasti mūsų laikų „sportinę dvasią“.

Giedrius Krupauskas

straipsniai iš nr. 12: sportas, 2007

Sportas – tai taika?

Sportui ir karui

Kalbėti apie sporto ir karo santykio problemą tam tikra prasme yra sudėtinga. Viena vertus, žvelgdami į pasaulį, galime matyti reiškinius, kurie kursto mūsų intuityvią nuojautą, kad šie dalykai tam tikru būdu yra susiję. [..] Kita vertus, empiriškai įrodyti sporto ir karo ryšį yra nepaprastai sudėtinga tiek dėl daugybės kintamųjų, kurių neįmanoma kontroliuoti, tiek ir dėl to, kad neįmanoma empiriškai stebėti priežastinio mechanizmo, jungiančio šiuos du socialinės tikrovės aspektus. skaityti toliau…

Treneris, vardu Valstybė

vyrai2

Vis dažniau girdint diskusijas sporto geopolitikos tema, komandoms suteikiant šalies garbę ginančių kariuomenių epitetus, o Europos institucijoms rašant „Baltąsias knygas“, neprašomas iškyla klausimas: kokia sporto politika vykdoma Lietuvoje? Galbūt žodžių junginys „Lietuvos sporto politika“ skamba pernelyg sofistikuotai ir neabejotinai daugelis paklaustų, ar tokia apskritai egzistuoja. skaityti toliau…

Ten, kur visuomet lygiosios

MSD 9592

Tai, kas vyksta ringe, aikštelėje ar takelyje, negalėtų būti vadinama sportu, jei ne žmogiškojo garbingumo idėja. Vis dėlto šiais laikais ji dažniausiai nustelbiama laukinių tribūnų aistrų bei alaus reklamos pertraukėlių. Kai sporto magiją ėmė naudoti reitingų ir ideologinių karų žonglieriai, neretas atletas tapo kriokiančios pinigų ir galios mašinos sraigteliu. Apie grėsmes pasauliui, kuriame varžymasis turėtų baigtis ne sutriuškinimu, o dvasinėmis lygiosiomis, „Post Scriptum“ kalbėjosi su profesoriumi, jaunystėje sportininku, Leonidu Donskiu. skaityti toliau…

Kaip politika šachmatuose virto šachmatais politikoje

Politikų kalbose, žurnalistų bei politologų komentaruose neretai sutinkame šachmatų žaidimo terminus, kuriuos pasitelkiant apibūdinamos tam tikros politinės aktualijos. Išgirstame, kad Seime įvyko rokiruotė, tarptautinėje politikoje mažosios valstybės yra pėstininkai, o didžiosios – žaidėjai, politikai skaičiuoja keletą ėjimų į priekį, pasirenka gambito strategiją ir pan. Kas gi iš tiesų sieja politiką ir šachmatus bei kas slypi politinių situacijų palyginimuose su šachmatais? skaityti toliau…

Stebuklas Berne

Wortmann

Billas Shankly, legendinis „Liverpool“ treneris, kartą teigė: „Kai kurie žmonės tvirtina, jog futbolas yra gyvybės ir mirties reikalas, tačiau galiu jus užtikrinti, jog tai yra nepalyginamai svarbiau.“ Nepaisant to, kiek tokios kalbos yra reikšmingos, sporto įtaką sunku pervertinti. Sportas teikia emocijų, sujungia ir išskiria, sukuria identifikacijos ir nuostabos pavyzdžių. skaityti toliau…

Žaidimai, kuriuos žaidžia tautos, ir go strateginio mąstymo struktūra

From the Radio Tower Berlin 1928

Pradėkime nuo išlygos: tikrai nemanau, kad tarptautinius ar apskritai bet kuriuos socialinius santykius galima paaiškinti abstrakčiais schematiniais modeliais. Pasaulis tam per didelis ir pernelyg išradingas. Veikiau atvirkščiai, pirmiausiai braižomos schemos yra supaprastintos „architekto“ nuostatos pasaulio atžvilgiu, kurios vėliau pradeda daugiau ar mažiau veikti mūsų vaizduotę. skaityti toliau…

Politikos ir sporto paralelės pagal Pierre Bourdieu: laukai, žaidimai ir prizai

Male Boxing

Kas sieja politiką ir sportą? Žinoma, egzistuoja toks dalykas kaip sporto politika – t.y. be lobizmo neapsieinantys ir politiškai reikšmingi sprendimai, priimami skirstant lėšas sportui santykyje su kitomis finansuojamomis sritimis arba dalijant juos atskiroms sporto šakoms. Taip pat žinome, jog sportą galima politizuoti, pavyzdžiui, sportinius pasiekimus pajungiant nacionalizmui stiprinti. skaityti toliau…

Sportas kaip valstybės propagandos dalis: sovietinės sistemos atgaivinimas Baltarusijoje

seseliai12

Sovietų Sąjungoje sporto reikšmingumas buvo įvertintas visais aspektais – politiniu, socialiniu, tarptautiniu. Centralizuota sporto administravimo sistema padėjo valstybei užtikrinti geriausius pasiekimus beveik visose sporto šakose, tačiau sporto pasiekimai patys savaime būtų nieko verti, jei ne visa propagandos mašina, įtikinanti, kad tai pati geriausia šalis, patys geriausi žmonės. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, izoliavęs savo šalį autoritariniu valdymu, bando pasinaudoti sovietmečiu išbandyta schema. skaityti toliau…

Apie sportą ir pilietybę tebekovojančiame pasaulyje

George Demeny, Etienne-Jules Marey „Sprinteris“. 1890-1900

1936 metai, Berlynas. Nacionalsocialistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris aukštai iš tribūnų stebi varžybas, turinčias tapti didžiuoju arijų rasės triumfu. JAV vyrų krepšinio rinktinė su lietuvių kilmės kapitonu Franku (Pranu) Lubinu pirmąkart tampa olimpine čempione. Juodaodis amerikiečių sprinteris Jesse Owensas paties fiurerio akivaizdoje laimi keturis aukso medalius. 2007 metais amerikietis J. R. Holdenas taikliu metimu lemia Rusijai Europos krepšinio čempionų medalius, simboliškai pažymėdamas negrįžtamai pasikeitusią sportinę ir politinę tikrovę. skaityti toliau…

Kriketas žengia į priekį: istorinių sąskaitų suvedimas

John Tenniel Alisa ir karaliene2

Atsižvelgiant į taisykles, ritualus ir žodyną, kriketas yra vienas sudėtingiausių žaidimų pasaulyje, dėl kurio kilmės ir atsiradimo iki šiol nėra sutariama. Vieniems tai vaikiškas žaidimas, vėliau perimtas suaugusiųjų, kurio šaknų reikėtų ieškoti Didžiojoje Britanijoje. Kitiems – vaikų žaidimas (,,lazda ir kamuolys“), kurio kilmė sietina su Indija ir kuris pirklių dėka per Persiją pasiekė Europą, o galiausiai Anglijoje buvo išvystytas į tokį, koks yra dabar. skaityti toliau…

Kodėl reikia skirti elitinį ir elito sportą?

Les joueurs de football2

Matyt, tik nedaugelis susimąstome, kad sportas nėra nei vienalytis, nei binarinis reiškinys – skirtingos ne tik naudojamos priemonės, bet ir jo sklaida bei tikslinės grupės. Nors sąvoka „elitinis sportas” nėra dažna statistinio sporto mėgėjo žodyne, socialinėje filosofijoje jai nagrinėti skiriama nemažai dėmesio. Kaip rašo prancūzų sociologas Pierre‘as Bourdieu, sporto įjungimas į šiuolaikinius visuomenės mechanizmus vyko būtent per sporto, kaip elitui priimtinos veiklos, pripažinimą. skaityti toliau…

Sportinė dvasia

zmones2

Pasibaigus trumpai „Dinamo“ futbolo komandos viešnagei, viešai galima išsakyti tai, ką daugelis mąstančių žmonių kalbėjo dar jiems prieš atvykstant: sportas, jeigu šis vizitas turėjo kokios nors įtakos anglų-sovietų santykiams, yra neišsenkantis piktos valios šaltinis ir galėjo juos tik pabloginti. skaityti toliau…

Futbolas yra daugiau

Edvard Munch „Susidūrimas erdvėje“. 1899

Šiomis 1978-ųjų birželio dienomis užmetę akį į laikraščius arba į radijo ir televizijos programas, kone iškart galime konstatuoti, kad esama dominuojančios temos – tai pasaulio futbolo čempionatas. 1970-ųjų čempionate – padedant televizijai – dalyvavo septyni šimtai milijonų žmonių; šiuokart jų bus tikrai dar daugiau. Futbolas tapo globaliu įvykiu, kuris, įveikdamas bet kokias sienas, visame mūsų žemės rutulyje suvienija žmones, užkrėsdamas juos ta pačia dvasios būsena, vienodomis viltimis, baimėmis, aistromis ir džiaugsmais. skaityti toliau…

Juodosios sporto žvaigždės

Egon SchieleStanding Male Nude with Arm Raised1910

Apie juodaodžius yra daug fantastiškiausių legendų. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo pasakojama apie fenomenus, apdovanotus neįtikėtinais sugebėjimais. Žmogus-antilopė, basas nubėgantis 100 metrų per 9 sekundes, žmogus-spyruoklė, iššokantis 3 metrus į aukštį. Tačiau legendos palieka legendomis. Tikėti reikia faktais. Apie keletą įdomesnių norisi pakalbėti. skaityti toliau…