autorius: Justinas Dementavičius

Socialinių mokslų daktaras, VU TSPMI lektorius ir Lietuvos istorijos instituto tyrėjas-stažuotojas, Corp! RePublica filisteris. Domisi Lietuvos politinės minties istorija ir politine teorija.

Urs Fisher „Be pavadinimo“, 2011 m.

Periklio žudymas

Penktame amžiuje prieš Kristų, tik prasidėjus Peloponeso karui, atėniečių karinis ir politinis vadas Periklis pasakė savo garsiąją Laidotuvių kalbą. Galima pagrįstai klausti, kiek ją atpasakojęs graikų istorikas Tukididas pridėjo savo išmonės, tačiau neabejotini du dalykai: vieša kalba, kaip mirusiųjų pagarbos bei gyvųjų įkvėpimo forma, buvo svarbi Atėnų gyvenimo dalis ir Periklis buvo didis oratorius. skaityti toliau…

Nuotrauka autoriaus

Sąjūdis universitete. Kam skambino „Varpas“?

Tie, kas įeina į Vilniaus univer­siteto Sarbievijaus kiemelį ir žvilgteli dešinėliau, pro filologių beržo šakas, arkoje, vedančioje į Didįjį kiemelį, gali įžiūrėti metalinę konstrukciją: stilizuotas grotas, Vytį, varpą, Gediminaičių stulpus ir datą „1988“. Jei tai būtų koks smalsaujantis ir pakankamai drąsus turistas, jis imtų ir paklaustų kokio studenčioko(-ės) – ką tai reiškia? Ir, kaip patyriau, išgirstų maždaug tokius atsakymus: „Nežinau”, „Gal žinos prie bilietų” ir tik koks sumanesnis bandys in­terpretuoti: „Kudirkos „Varpo” ju­biliejaus progai skirtas paminklas“ (tikrai beveik taikli interpretacija). skaityti toliau…

From the Radio Tower Berlin 1928

Žaidimai, kuriuos žaidžia tautos, ir go strateginio mąstymo struktūra

Pradėkime nuo išlygos: tikrai nemanau, kad tarptautinius ar apskritai bet kuriuos socialinius santykius galima paaiškinti abstrakčiais schematiniais modeliais. Pasaulis tam per didelis ir pernelyg išradingas. Veikiau atvirkščiai, pirmiausiai braižomos schemos yra supaprastintos „architekto“ nuostatos pasaulio atžvilgiu, kurios vėliau pradeda daugiau ar mažiau veikti mūsų vaizduotę. skaityti toliau…