Sakoma, kad Šalčininkų rajono herbe, trijų lazdynų riešutų kekėje ir sukryžiuotuose raktuose, norėta užkoduoti šio rajono esmines savybes. Trys riešutai – tai trys didžiausios tautinės grupės – lenkai, baltarusiai ir lietuviai – kurios sugyvena viename krašte. Du sukryžiuoti raktai, auksinis … skaityti toliau…
Šis straipsnis ne iš žinojimo, kuris leidžia grūmoti klaidatikiams ar atskleisti tiesą visame jos tikrume. Bet taip pat ne iš nežinojimo, kuris tiki nematęs ir verčia nuogirdas skleisti kaip tiesą. Šis straipsnis yra liudijimas patyrimo, kuris yra nepaprastai paprastas: krikščionybė yra demokratiška. skaityti toliau…
Penktame amžiuje prieš Kristų, tik prasidėjus Peloponeso karui, atėniečių karinis ir politinis vadas Periklis pasakė savo garsiąją Laidotuvių kalbą. Galima pagrįstai klausti, kiek ją atpasakojęs graikų istorikas Tukididas pridėjo savo išmonės, tačiau neabejotini du dalykai: vieša kalba, kaip mirusiųjų pagarbos bei gyvųjų įkvėpimo forma, buvo svarbi Atėnų gyvenimo dalis ir Periklis buvo didis oratorius. skaityti toliau…
Tie, kas įeina į Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemelį ir žvilgteli dešinėliau, pro filologių beržo šakas, arkoje, vedančioje į Didįjį kiemelį, gali įžiūrėti metalinę konstrukciją: stilizuotas grotas, Vytį, varpą, Gediminaičių stulpus ir datą „1988“. Jei tai būtų koks smalsaujantis ir pakankamai drąsus turistas, jis imtų ir paklaustų kokio studenčioko(-ės) – ką tai reiškia? Ir, kaip patyriau, išgirstų maždaug tokius atsakymus: „Nežinau”, „Gal žinos prie bilietų” ir tik koks sumanesnis bandys interpretuoti: „Kudirkos „Varpo” jubiliejaus progai skirtas paminklas“ (tikrai beveik taikli interpretacija). skaityti toliau…
Garsus kanadiečių filosofas Marshallas MacLuhanas klydo – šiuolaikinis pasaulis toli gražu nėra globalus kaimas. Kur kas tinkamesnė metafora, atspindinti dabartinio pasaulio pobūdį, yra miestas – pasaulis yra globalus miestas. skaityti toliau…
Pradėkime nuo išlygos: tikrai nemanau, kad tarptautinius ar apskritai bet kuriuos socialinius santykius galima paaiškinti abstrakčiais schematiniais modeliais. Pasaulis tam per didelis ir pernelyg išradingas. Veikiau atvirkščiai, pirmiausiai braižomos schemos yra supaprastintos „architekto“ nuostatos pasaulio atžvilgiu, kurios vėliau pradeda daugiau ar mažiau veikti mūsų vaizduotę. skaityti toliau…
Sakyti, kad saulė leidžiasi Vakaruose yra trivialu. Mūsų kasdieniškoje lietuvio būtyje žiūrėti į Ten, Vakarus, jūrą, besileidžiančią saulę tapo lyrizmo ir banalybes viršūne. Savotišku romantizuotos lietuvio dvasios, nuo gezo iki […] skaityti toliau…
J. Zamiatino „Mes“ yra bene pirmoji „anti-utopija”, vėliau, kaip manoma, įkvėpusi tokius šio „žanro“ pasekėjus kaip Huxley („Brave new world“) ir Orwelą („1984“). Parašyta dar XX amžiaus pradžioje, Sovietinėje Rusijoje, knyga tapo intriguojantis intelektualinis […] skaityti toliau…
Kalbėti apie ideologijas ir ypač apie jų pabaigas nūnai tapo gana madingu užsiėmimu. „-izmų“ mirties šalininkai baksnoja pirštais į „beklasę“, biurokratizuotą, pliuralistinę gerovės valstybę, kuri iš principo negali turėti visus […] skaityti toliau…
Kai buvau mažas, aš kariaudavau. Prieš visą kiemą arba su visu kiemu. Juk ne taip ir svarbu. Svarbiausia – namuose susirasti kokį aplaužytą daiktą, panašų į pistoletą ar, jei labai pasiseka, į automatą. Įsikibti į jį, lėkti ir rėkti: „tra ta ta ta ta ta!“ skaityti toliau…
Kai asiliukas su meškiuku atėjo į karą, jie pradėjo galvoti, kuris iš jų bus vadas. – Tu, – pasakė asiliukas. – Ne, – pasakė meškiukas. – Tu! […] skaityti toliau…
Derybų dėl integracijos į ES proceso metu buvo daug diskutuojama apie būtinybę ir galimybes Lietuvai perimti europietiškąsias vertybes ir veiklos formas bei taisykles. Tačiau, kalbant apie dalies suverenių galių perleidimą […] skaityti toliau…