Numeris, skirtas paminėti TSPMI 20 metų jubiliejui.

Dėmesio, ir mes švenčiame jubiliejų!

Laurynas Komža, 2009

Laurynas Komža, 2009

Taip sutapo, kad proginis Post Scriptum numeris, skirtas Instituto gimtadieniui, yra dvidešimtas. Džiaugiamės, kad tokia proga galime apsidairyti ir pažvelgti į save ir aplinkinius Post Scriptum akimis. Žinia, visi mes žvelgiam iš skirtingų kampų, šonų ir pusių: vieni nepripažįsta kiekybinių metodų, o kitiems filosofija yra paistalai; vieniems labiau prie širdies kairė, kitiems dešinė ir t. t. Visgi, norėdami turėti tikrą bendruomenę Insti­tute, turėtume ne tik užimti savo poziciją, bet ir išmokti įsiklausyti ir suprasti vienas kitą, kartais įtikinti, kartais – leisti būti įtikintiems. To trūksta. Atrodo, kad esame pabirę ir kunkuliuojame savo atskiruose pasauliuose – tiek studentai, tiek organizaci­jos, tiek dėstytojai. Dvidešimtmečio proga norėtume palinkėti ieškoti bendro tikslo, vizijos, koks turėtų būti Institutas, ką jis privalėtų duoti studentams ir ką – Lietu­vai. Tam, kad tai neliktų tik palinkėjimais, žengiame pirmąjį žingsnį ir dovanojame Jums šį Post Scriptum numerį. Tikimės, kad atrasite minčių, kurios kels norą diskutuoti tar­pusavyje. Jeigu norėtumėte atsakyti autoriams, TSPMI blogas visada priims Jūsų straipsnius. Nesutikite, klauskite, tikslinkite ir teiraukitės.

Šiame numeryje pirmiausia Jums siūlome susipažinti, kaip skirtingai į Institutą ir jo veiklą žvelgia trys direktoriai – teisininkas, istorikas ir ekonomistas. Antra, siūlome atsitraukti ir pažvelgti į TSPMI ne kaip į instituciją, bet kaip į pastatą: atrasti ne tik duris, langus, kolonas ar ornamentus, bet ir … kaimynus. Klausėme jų, koks jausmas gyventi, dirbti mūsų kaimynystėje. Ar sukeliame problemų, ar girdimės, ar esame atpažįstami?

Pasižvalgius siūlome sugrįžti prie knygų ir pažvelgti, ką Institutas yra nuveikęs šioje srityje. Nors knygų lentyna nėra visa užpildyta , tikimės, kad keliais veikalais pasigardžiuosite kartu su len­tynos autoriumi. Taip pat dalinamės visiškai nau­jos knygos apie Sąjūdį trumpa recenzija – tokiu būdu kviesdami domėtis vieni kitų atliktais dar­bais ir išsakyti mintis, kad neliktų jie nepastebėti ir neįvertinti bendruomenės viduje.

Taip pat daug minčių sukėlė tai, kad atlikus apklausą apie tai, kaip studentai mato TSPMI organizacijų veiklą, pastebėta tendencija, kad yra apskritai nesidomima ir nežinoma, kas jos yra ir ką veikia. Dar daugiau – organizacijos yra suprantamos kaip labai uždaros ir todėl kitiems nesuprantamos. Todėl visų organizacijų paprašėme nešabloniškai trumpai prisistaty­ti. Vartydami Post Scriptum numerį turite puikią galimybę sužinoti apie studentų atstovybės istoriją, giluminių studijų akademiją ir išgirsti Komiltonų dainą.

Dvidešimtmečiui skirtame numeryje bandoma atsakyti į klausimą, kokią įtaką išsilavinimas daro mūsų ideologiniam nuoseklumui. Atsakymą pateikia antrakur­siai, kurie, atlikę tyrimą Socialinių mokslų filosofijos kursui, viešai pristato Jums savo išvadas. Ir vis dėlto smagiausia, kad proginiame numeryje rasite daugiausiai alumnų straipsnių, kuriuose pateikiamos jų mintys ir studijas, apie dėstytojus ir apie pačius politikos mokslus. Beje, mums ir vėl parašė ištikimasis Post Scriptumo rašytojas studentas Zigmas, kuris šį kartą taria savo „Pagiriamąjį žodį poli­tologams“.Šis numeris – proginis, todėl jame rasite daug sveikinimo žodžių ir palinkėjimų. Prisidėdami, linkime į juos įsiklausyti!

Post Scriptum redakcija

straipsniai iš nr. 20: TSPMI – 20 m., 2012

Linkėjimai

Post Scriptum dvidešimto gimtadienio proga TSPMI ir tspmiečiams linki apsibrėžti patiems sau, kas esame ir kas norime būti universiteto, Lietuvos, pasaulio kontekste. Ir tegul tas apsibrėžimo procesas būna nenutrūkstanti, nenuilstanti skirtingų idėjų, žmonių ir norų bendro vardiklio paieška. Linki išlikti to­kiam mažam Institutui, kuriame gali žmonės ne vien prasilenkti vieni su kitais, bet būti šalia vieni kitų, jaustis esant kartu su kitais. Ir dar išlaikyt savyje įvairiais pavidalais pasireiškiančią romantizmo gyslelę. skaityti toliau…

Stebėtojas – stebėtojui

M. Sakalauskas, 1982 m.

Jei po paskaitų ištrūkus iš TSPMI koridorių dar nesinori bėgti tolyn, užtenka prisėsti ant suoliuko, visai priešais pastatą, ir kurį laiką, ypač vakarais, stebėti jo dar šviečiančius langus. Senoji Vokiečių gatvė, kurioje rūmus galėjo turėti tik turtingi žmonės, neretai susiję su karaliaus dvaru, garsūs Lietuvos didikai – Goštautai, Sa­piegos, Kiškos, Tyzenhauzai, taip pat Vilniaus arkivyskupija, liuteronų bažnyčia, dabar vilioja barų lankyto­jus ir išmaldos prašytojus – jie vieninteliai išliko nepasikeitę per il­gus amžius. skaityti toliau…

Studentų atstovybės raida

Ex nihilo nihil fit – niekas iš nieko neatsiranda. Tai, ką šiandieninės TSPMI studentų kartos laiko tam tikra duotybe, kadaise buvo tik mintis. Sudentų atstovybė Institute gyvuoja nuo 2002 metų, tačiau tuomet labai skyrėsi nuo dabartinės, tiek funkcijų, tiek struktūros prasme. Nors VU studentų atstovybė veikia nuo 1989 m., vėliau įsteigtame TSPMI ji įkurta ne formaliai ,,iš viršaus“, o pačių studentų iniciatyva. skaityti toliau…

Tostas RePublicos komiltonų dainos motyvais

Komiltonas (lot. kovos draugas) baltiškųjų korporacijų tradicijoje reiškiakorporacijos narį – žmogų, su kuriuo gini tau rūpimus idealus ir vertybes arba tiesiog kartu dainuoji. Komiltonų daina – tai Adomo Mickevičiaus ,,Filaretų dainos“, XIX a. pr. buvusios neformaliu filaretų himnu, interpretacija. Ir nors kol kas komiltonų dainos neišgirsite dainuojant korporantiškuose susibūrimuose, ši daina yra ne tik savotiškas Universiteto, taip pat ir Instituto, pasveikinimas, bet ir vienas iš raktų suprasti korporaciją „RePublica“. Tad kviečiame pasiklausyti. skaityti toliau…

Ar tikrai norime ieškoti ištakų? Trumpa knygos „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“ recenzija

Pradėsiu nuo to, kad labai laukiau, kada pa­galiau išeis jau beveik spėjusi mitine tapti knyga apie Sąjūdį. Ir tai turbūt yra vienas didžiausių jos, kaip mokslinio, ta tikrąją žodžio prasme, darbo privalumas. Knyga nėra tik rezultatas, o nuolatinis vyksmas, kuriame dalyvavo daug studentų: važinėjo į ekspedicijas, kalbėjosi, filmavo. Kitas svarbus momentas yra tas, kad Sąjūdis iškilo kaip gyva diskusijų tema ir ne tik Institute. skaityti toliau…

TSPMI studentų ideologinis nuoseklumas. Kaip mąsto būsimi politologai?

2009 metais atliktas Ainės Ramonaitės ir Rūtos Žiliukaitės tyrimas, dėmesį sutelkiantis į žmonių poli­tinio mąstymo nuoseklumą Lietuvoje, parodė, kad net ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės nėra nuoseklūs kairės-dešinės spektre, t.y. ekonominės kairės-dešinės, moralinio konservatizmo-liberalizmo ir komunizmo-antiko­munizmo vertinimo atveju. Aukštasis išsilavinimas (pavyzdžiui, fizikos, medi­cinos) nesuteikia pakankamai politinių žinių, kurios padeda aiškiau identi­fikuoti pažiūras tradicinėje kairės-dešinės skalėje, tuo tarpu TSPMI stu­dentai tokių žinių gauna pakanka­mai. skaityti toliau…

Prie knygų stalo

paulius, 200.jpg

Be žurnalų „Politologija“ ir kitų – lietuviškų ir ne – periodinių leidinių, TSPMI kasmet išleidžia bent keletą knygų. Nors šios knygos skirtos platesnei bendruomenei nei tik Instituto studentai, visgi dažniausiai yra skaitomos būtent jų . Retas studentas nežino J. Novagrockienės Politikos mokslų pagrindų, retas politikos bakalauro ar magistro darbas apsieina be citatos iš A. Jokubaičio knygų, kurių paskutinioji – „Politika be vertybių“ – gali pasirodyti aktuali svarstantiems „kodėl tauta nėra įsivaizduojama bendruomenė?“. skaityti toliau…

TSPMI kaimynų akimis

Vokiečių gatvės baruose, kavinėse ir parduotuvėse gerai pažįstamas vienas vietinis lankytojų tipas – TSPMI studentas. Prieš paskaitas, po paskaitų, per paskaitas, o kartais net visą parą Instituto studentai palaiko draugiškus santykius su kaimyninėmis maitinimo įstaigomis, paneigdami mitą, kad studentas gyvas vien mokslu. Visas TSPMI studentų silpnybes ir pomėgius atskleidžiantis portretas – kruopščių stebėjimų rezultatas – primena, kad gimtadienį reikia švęsti su draugais ir kaimynais. Ypač su kaimynais. skaityti toliau…