Studentų atstovybės raida

Pradžia: 2002 – 2007

Ex nihilo nihil fit – niekas iš nieko neatsiranda. Tai, ką šiandieninės TSPMI studentų kartos laiko tam tikra duotybe, kadaise buvo tik mintis. Sudentų atstovybė Institute gyvuoja nuo 2002 metų, tačiau tuomet labai skyrėsi nuo dabartinės, tiek funkcijų, tiek struktūros prasme. Nors VU studentų atstovybė veikia nuo 1989 m., vėliau įsteigtame TSPMI ji įkurta ne formaliai ,,iš viršaus“, o pačių studentų iniciatyva. TSPMI studentų atstovai dalyvavo VU SA Tarybos veikloje ir anksčiau, tačiau ,,savanoriai“ neturėjo teisės atstovauti visų studentų interesų, o Institute tuomet jau veikusi korporacija ,,RePublica“ negalėjo prisiimti studentų atstovavimo funkcijos, nes jos veikla buvo kitokio pobūdžio. Keblią padėtį ištaisė tuometinė korporacijos delegatė į VU SA Giedrė Biržytė, kuri ėmėsi iniciatyvos įkurti atskirą organizaciją – Studentų atstovybę. Ankstyvoji raida buvo sunki, pasak pirmininkų, tik ketvirtaisiais jos gyvavimo metais atstovams buvo suteikta galimybė lankytis savivaldos organų posėdžiuose, nors dar neturint balso teisės. Atstovybės nariams reikėjo atrasti daugelį šiandien savaime suprantamais atrodančių dalykų: išmokti rašyti apeliacijas, įgyti svarbiausias socialinių ir akademinių reikalų žinias. Kalbant politikos mokslų žodynu, pirmą penkmetį galima apibūdinti kaip sudėtingos institucionalizacijos laikotarpį.

Augimas: 20072009

Vėlesniais Dorotos Denkovskos ir Eugenijos Golubovos pirmininkavimo metais atsigręžta į atstovybės vidinės struktūros tobulinimą. Ryškėjo komitetų darbas, atsirado dabar įprasti komunikaci­jos kanalai. Siekiant tikro seniūnų, kaip atstovų, dar­bo, sukurta Studentų taryba, sudaryta iš visų grupių seniūnų. Pamažu stiprėjanti atstovybė susidūrė su nauja problema: nors administracijos pasitikėjimas augo, studentai vis dažniau ėmė suvokti SA kaip savarankišką, savo, o ne visų studentų interesus atstovaujančią organizaciją. Nepaisant to, studentų aktyvumas šiuo laikotarpiu buvo didžiulis, kartais net pranokstantis poreikius.

Dabartis: nuo 2009ųjų

Kiek vėliau buvo iškeltas tiesioginių TSPMI SA pirmininko rinkimų klausimas. 2009 m. Giedrė Razgutė buvo pirmoji tokiu būdu išrinkta pirmininkė. Ne visi universiteto padaliniai suprato tokių rinkimų poreikį ir prasmę, visgi po ilgų diskusijų pokyčiams buvo pritarta. 2010-aisiais metais, vykstant VU SA centralizacijai, TSPMI SA (Instituto Studentų atstovybė) virto VU SA TSPMI (Studentų atstovybe Institute). Priklausymas VU SA, viena vertus, didina atstovybės reikšmę universitete, kita vertus, susi­duriama su šabloninių nutarimų taikymo problema. Sukūrus atstovybę, jos struktūrą ir funkcijas, buvo galima atsidėti svarbiausiai ir pabaigos neturinčiai veiklai – studentų atstovavimui, kurį sudaro daugybė darbų. Naujo, studentų poreikius labiau atitinkančio tinklapio kūrimas, išsamus bakalauro programos įvertinimo rengimas, darbas ties kontraversišku, bet neišvengiamu perėjimu prie modulinių studijų sistemos, dalyvavimas Seimo komitetų posėdžiuose, kuriuose ginami studentų interesai aukštojo mokslo reformos klausimais.

TSPMI SA iš retai lankomo rūsio prie dabartinio poilsio kambario 2009 m. persikraustė į dabartines patalpas stiklinėmis sienomis, pro kurias kasdien praeina galybė bibliotekos lankytojų. Toks simbolinis atsivėrimas Instituto bendruomenei paradoksaliai sutapo su mažėjančiu noru priklausyti pačiai organizacijai. Buvę SA pirmininkai gana vieningai nurodo galimas to priežastis: augantį studentų pragmatiškumą, individualėjimą, nuostatą į universitetą ateiti diplomo, o ne tapti jo dalimi. Vis dėlto būtina nepamiršti, kad bendrojo gėrio Institute kūrimas priklauso ne tik nuo organizacijų, bet ir visos bendruomenės indėlio. Ex nihilo nihil fit.

Su buvusiais VU SA TSPMI pirmininkais bendravo: Ugnė Bartašiūtė ir Eimantė Daukšaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.