Ben Shahn
Šiam „Post Scriptum“ numeriui teko sudėtinga užduotis – kalbėti apie mokslą. Mokslą kaip visuomenės vystymosi katalizatorių, tačiau tuo pat metu ir įrankį perkurti gamtai. Radikalios permainos, neatsiejamos nuo mokslo pažangos, gali tapti papildomų įtampų šaltiniu. Žmonės, dažnai nespėdami žengti koja kojon su mokslo pažanga, ima vis labiau ilgėtis to, ką gali pasiūlyti ne novatoriškos technologijos, o gamta ar žmogus: valgyti organiškai užaugintą maistą, rinktis rankų darbo produktus ir pan. Dizainas, tapęs integralia mūsų gyvenimo dalimi, padeda prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos atneša mokslo ir technologijų pažanga. Kitaip tariant, jis suteikia gyvenimą ir balsą kuriamiems objektams. Kuomet žmogus gręžiasi į gamtą, mokslas bei dizainas, kuriantys žmogui, susiduria su nauju iššūkiu – gręžtis į gamtą drauge su į ją besigręžiančiu žmogumi.
2008 m. Niujorko Šiuolaikinio meno muziejuje buvo atidaryta paroda „Dizainas ir prisitaikanti mintis“ (angl. Design and Elastic Mind). Parodos apžvalgose kalbėta, jog moksliniai atradimai, susijungę su dizainerių išmone, pasirodo, gali teikti ir vizualinį pasitenkinimą. Vienas iš parodos dalyvių – Tomašas Gabzdilas Libertiny – žiūrovams pristatė darbą pavadinimu „Medaus korio vaza“. Autorius sukonstravo vazos formos avilį ir jame apgyvendino 40 tūkst. bičių šeimą. Bitės suformavo šešiakampį korį, atitinkantį avilio formą. Kūrybos procesas truko savaitę – tiek laiko bitėms reikėjo „sukurti“ „Medaus korio vazą“. Vazą – objektą, kuris įprastai yra gaminamas žmogaus ar yra masinės fabrikinės gamybos produktas – autorius paliko sukurti gamtai. Toks lėtas objekto atkūrimo procesas, anot T. Gabzdilo Libertiny, yra alternatyva dabar įsigalėjusiam sparčiam gamybos procesui.
Britanijos dizaino tarybos kasmetinėje apžvalgoje yra teigiama, jog produktų, paslaugų ar infrastruktūros įtaka aplinkai didžiąja dalimi (80 proc.) yra nulemiama projektavimo stadijoje. Taigi dizainas turi plėtoti savo turimus instrumentus tam, jog derintų du tikslus: funkcionalumą ir įtaką aplinkai. Tai rūpi ne tik dizaineriams. 2007 m. „Time“ žurnalo išrinkta „Aplinkos heroje“ Janine Benyus savo knygoje „Biomimikrija: gamtos įkvėpta inovacija“ (angl. Biomimicry: Innovation Inspired by Nature) pristatė naują mokslo sritį – biomimikriją. Biomimikrija, ieškodama būdų kaip spręsti žmogaus problemas, naudoja gamtos „patirtį“. Ji aukštyn kojom apvertė tai, ką daugelis buvo įpratę laikyti dizainu ir įrodė, jog daugelį dizaineriams, architektams ar inžinieriams svarbių sprendimų galima rasti mokantis iš gamtos.
Mokslo naudą sunku įvertinti vienareikšmiškai. Riba tarp mokslo, sprendžiančio opias visuomenės problemas, ir sparčios mokslo pažangos, atnešiančios pražūtingų pasekmių žmogui ir gamtai, yra sunkiai nubrėžiama. Turint omeny svarbią šiandieninę mokslo padėtį, svarbu galvoti ne tik apie jo potencialiai kuriančiąją, bet ir griaunančiąją jėgą. Todėl dabar kaip niekad anksčiau svarbu, kad mokslas bent iš dalies „grįžtų atgal į gamtą“ – o praktinis jo pritaikymas dizaine gali būti tik vienas iš daugelio būdų, kaip tai padaryti.
Inga Česnulaitytė
