Tvarios plėtros (arba darnaus vystymosi) terminas imtas plačiai naudoti prieš daugiau nei du dešimtmečius, 1987 m. pasirodžius Bruntlando komisijos ataskaitai, pavadintai „Mūsų bendra ateitis“ (angl. „Our Common Future“). Buvo parduota daugiau nei milijonas jos kopijų, dokumentas išverstas į 25 kalbas. Ilgainiui jis tapo labiausiai skaitoma Jungtinių Tautų kada nors išleista ataskaita. skaityti toliau…
Šiam „Post Scriptum“ numeriui teko sudėtinga užduotis – kalbėti apie mokslą. Mokslą kaip visuomenės vystymosi katalizatorių, tačiau tuo pat metu ir įrankį perkurti gamtai. Radikalios permainos, neatsiejamos nuo mokslo pažangos, gali tapti papildomų įtampų šaltiniu. Žmonės, dažnai nespėdami žengti koja kojon su mokslo pažanga, ima vis labiau ilgėtis to, ką gali pasiūlyti ne novatoriškos technologijos, o gamta ar žmogus: valgyti organiškai užaugintą maistą, rinktis rankų darbo produktus ir pan. skaityti toliau…
Gavinas Turkas, menininkas, prisimindamas paskutinio dvidešimto amžiaus dešimtmečio Londoną, teigė: „kuomet devyniasdešimtaisiais Sarah Lucas, Damienas Hirstas ir Tracey Emin atsidūrė pirmuosiuose žurnalų bei laikraščių puslapiuose, ėmei suprasti, jog kažkas vyksta. Mintis, jog menininkai išties gali padėti parduoti žurnalus buvo neįtikėtina“. skaityti toliau…
1955-aisiais, pasirodžius filmui „Laukinė klasė“ („Blackboard Jungle“), suaugusieji sunerimo: tamsiose kino teatrų salėse, skambant „Bill Haley & His Comets’“ kūriniui „Rock Around the Clock”, nevaldomas paauglių šėlsmas, prasiveržęs nekaltu šokiu tarp kino teatrų kėdžių, baigėsi riaušėmis. Bostone, baiminantis galimų neramumų, pirmąsias dvi minutes garsas kino teatro salėje buvo išjungtas. skaityti toliau…
Medijų pasaulis neretam gali pasirodyti slėpiningas ir gąsdinantis, įtraukiantis ir užliejantis individą masinės nekontroliuojamos informacijos srautu. Vieniems čia slypi išganymas, kiti jame regi naujas priklausomybės ir kontrolės formas. Apie medijų sampratą, jų vaidmenį visuomenės ir valstybės gyvenime, tikras ir išgalvotas grėsmes, viliojančias pagundas bei teikiamas galimybes „Post Scriptum“ kalbasi su filosofu Nerijumi Mileriu, meno teoretiku Arūnu Gelūnu ir politologe Jūrate Kavaliauskaite. skaityti toliau…