Kodėl rašau apie gestų kalbą? 2015 m. kovo mėnesį Kroatijos sostinėje vyko vienas iš daugelio nuolat vykstančių ES jaunimo projektų. Dalyviai iš šešių šalių kartu praleido savaitę, per kurią aplankė geriausius Zagrebo barus, ir ne vieną valandą prasnaudė neįtikėtinai banaliose … skaityti toliau…

Šio teksto klausimas iš tikro keblus – kas, vardan visko išties svarbaus, yra ta kairė ir, dar įdomiau, autoritetingumas ar autoriteto vaidmuo toje (anti-)tradicijoje? Lokalizuoti „kairę“ istorinės žmonių sąveikos laike ir erdvėje atrodo ne mažiau sudėtinga, nei apibrėžti tokią plačią … skaityti toliau…

Ką ukrainiečiams ir mums reiškia Maidano revoliucija? Ar tikslu ją vadinti būtent revoliucija? Ko siekė jos dalyviai, tris mėnesius šalę Kijevo Nepriklausomybės aikštėje? Apmąstant šį fenomeną, neišvengiamai tenka grįžti prie jau klasikiniais tapusių Hannos Arendt svarstymų apie revoliuciją. Šios mąstytojos … skaityti toliau…

„Ką jums kalbu tamsoje, sakykite vidur dienos, ir ką šnibždu į ausį, garsiai skelbkite nuo stogų“ – rašoma Evangelijoje pagal Matą. Šie Jėzaus žodžiai yra įpareigojimas kiekvienam krikščioniui skelbti Gerąją naujieną. Šis įpareigojimas neaplenkia ir politinio gyvenimo, tad 1936 metais … skaityti toliau…

Tvarios plėtros (arba darnaus vystymosi) terminas imtas plačiai naudoti prieš daugiau nei du dešimtmečius, 1987 m. pasirodžius Bruntlando komisijos ataskaitai, pavadintai „Mūsų bendra ateitis“ (angl. „Our Common Future“). Buvo parduota daugiau nei milijonas jos kopijų, dokumentas išverstas į 25 kalbas. Ilgainiui jis tapo labiausiai skaitoma Jungtinių Tautų kada nors išleista ataskaita. skaityti toliau…

Taip sutapo, kad proginis Post Scriptum numeris, skirtas Instituto gimtadieniui, yra dvidešimtas. Džiaugiamės, kad tokia proga galime apsidairyti ir pažvelgti į save ir aplinkinius Post Scriptum akimis. Žinia, visi mes žvelgiam iš skirtingų kampų, šonų ir pusių: vieni nepripažįsta kiekybinių metodų, o kitiems filosofija yra paistalai; vieniems labiau prie širdies kairė, kitiems dešinė ir t. t. Visgi, norėdami turėti tikrą bendruomenę Insti­tute, turėtume ne tik užimti savo poziciją, bet ir išmokti įsiklausyti ir suprasti vienas kitą, kartais įtikinti, kartais – leisti būti įtikintiems. skaityti toliau…

Penktame amžiuje prieš Kristų, tik prasidėjus Peloponeso karui, atėniečių karinis ir politinis vadas Periklis pasakė savo garsiąją Laidotuvių kalbą. Galima pagrįstai klausti, kiek ją atpasakojęs graikų istorikas Tukididas pridėjo savo išmonės, tačiau neabejotini du dalykai: vieša kalba, kaip mirusiųjų pagarbos bei gyvųjų įkvėpimo forma, buvo svarbi Atėnų gyvenimo dalis ir Periklis buvo didis oratorius. skaityti toliau…

Dabartinis Estijos prezidentas Toomas H. Ilvesas dar būdamas Estijos užsienio reikalų ministru plačiai pagarsėjo pareiškęs, kad „Estija yra Šiaurės, o ne Baltijos šalis“. Tačiau ką reiškia būti Šiaurės šalimi ir ar mūsų pusbroliai estai tikrai turi pagrindo taip save vadinti? skaityti toliau…

Laisvės alėjoj susitiko trys draugai. Visai netyčia vienas turėjo „Literatūrmenį“, o jame buvo atspausdintas ne tik Lietuvos, bet visos Sovietų sąjungos inteligentijos atsišaukimas dėl SSRS energetikos ministerijos noro gražiausiam Pabaltijo kampely pradėti siurbti naftą ir taip visiškai sugadinti kraštovaizdį. Atsisėdę ant suoliuko draugai perskaitė straipsnį. Tada jiems kilo didžiulis pasipiktinimas. Negalima šito reikalo taip palikti! Jeigu jau rašytojai, mokslininkai kreipiasi į visuomenę atviru tekstu… skaityti toliau…

Pasaulis pamišo dėl inovacijų ir tam yra rimta priežastis – vis konkurencingesnė, globali verslo rinka, kuri reikalauja pasiūlyti naujus, dar neatrastus, ypatingus produktus. Inovacijomis grįsti verslo modeliai ne tik kuria didžiausią pridėtinę vertę bei atitinkamą grąžą investuotojams, tačiau ir prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo. skaityti toliau…

Didesnė mūsų gebėjimų planuoti savo miestus ir namus dalis yra patekusi į prastą padėtį, nes tie, kurie šiuo planavimu iki šiol užsiėmė, neturėjo aiškaus supratimo apie miestų socialines funkcijas. Šias funkcijas buvo bandyta išvesti iš paviršutiniškos šiuolaikinio miesto scenos apžvalgos. Kaip galiausiai pasirodė, buvo net neįtarta, kad šioje srityje gali būti milžiniškų trūkumų, ne ten nukreiptų pastangų ir išlaidų, kurių paprastas higieniškų gyvenamųjų būstų statymas ar netaisyklingų gatvių tiesinimas nesutvarkys. skaityti toliau…

1955-aisiais, pasirodžius filmui „Laukinė klasė“ („Blackboard Jungle“), suaugusieji sunerimo: tamsiose kino teatrų salėse, skambant „Bill Haley & His Comets’“ kūriniui „Rock Around the Clock”, nevaldomas paauglių šėlsmas, prasiveržęs nekaltu šokiu tarp kino teatrų kėdžių, baigėsi riaušėmis. Bostone, baiminantis galimų neramumų, pirmąsias dvi minutes garsas kino teatro salėje buvo išjungtas. skaityti toliau…

„Post Scriptum“ užduotis nedėkinga – kalbėti apie tai, kas esi pats – tarpininkas. Klausimas, į kurį tikėtis atsakyti čia, dabar ir visam būtų pernelyg pretenzinga. Juolab kad medijos (žodis, kurio, beje, nepripažįsta nei šis tekstų redaktorius, nei Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) esti dinamiškos, aptakiai neapčiuopiamos, nors ir neva visur esančios. skaityti toliau…

Sportas ir politika – tai tik dvi žmogaus veiklos sritys, tačiau esmingai įkūnijančios žaidimo, o sykiu ir paties gyvenimo metaforą. Tiek sportą, tiek politiką ženklina herojiškų pergalių ir dramatiškų pralaimėjimų istorijos, čia galime įžvelgti besiskleidžiantį neprognozuojamą spontaniškumą ir teikiamų galimybių įvairovę. skaityti toliau…

Perfrazuojant Hannah Arendt, auklėjimas yra atsakomybė už pasaulį ir jo ateitį, todėl kiekvienam, atsisakančiam prisiimti atsakomybę, neturėtų būti leidžiama prisidėti prie šio proceso. Šiuolaikiniame pasaulyje universiteto misija redukuojama iki išdalinamų diplomų ar apgintų disertacijų skaičiaus, nutylint bet kokius vertybinius įsipareigojimus. skaityti toliau…

Skirtingiems gyvenimo būdams žymėti žmogui neužteko „kultūros“ sąvokos – jis įvedė kur kas platesnį ir ne mažiau komplikuotą konceptą: „civilizacija“. Švietimo epochoje gimusi sąvoka Prancūzijoje iš pradžių buvo siejama su elgesio […] skaityti toliau…

Gamta ir politika – du žmogaus egzistencijos poliai. Žmogaus, kaip gamtinės būtybės, ir žmogaus, kaip politikos, kultūros kūrėjo. Akivaizdu, kad gamtos egzistavimas žmogui yra conditio sine qua non. Bet kokią reikšmę mūsų egzistencijoje turi politika? skaityti toliau…

Visuomenėje vyraujančias termino „ideologija“ interpretacijas grubiai būtų galima padalinti į dvi dalis. Gajausia nuomonė, jog ideologija – melagingas, neteisingas, iškreiptas požiūris į tikrovę. Tai nuo masinės propagandos […] skaityti toliau…

Siekis išlikti – esminis žmonijos evoliucijos variklis. Išlikimo priemonės – susitarimo arba nesugebėjimo susitarti reikalas. XVI amžiuje Tomas Hobsas aprašė prigimtinę žmonijos būklę, kurioje nebuvo jokio aukštesnio autoriteto, […] skaityti toliau…

Kartą velnias su draugu išėjo pasivaikščioti ir pamatė žmogų, pasilenkusi ir keliantį kažką nuo žemės. „Ką rado tas žmogus“ – paklausė draugas. „Dalelę tiesos“ – atsakė velnias. Draugui paklausus, ar velnio tai nejaudina […] skaityti toliau…

Šis laikraščio numeris yra intelektualinė provokacija, skirta stojimui į Europos Sąjungą paminėti. Visi straipsniuose aprašyti įvykiai bei naujienos yra išgalvoti. Jais nesiekta ko nors įžeisti, o jei vis dėlto taip įvyko, redakcija atsiprašo. Raginame žvelgti į šį laikraščio numerį su humoru. skaityti toliau…

Teatro salėje sužibo šviesos, publika garsiai šaukdama “Bravo!” pakilo iš vietų ir suošė audringais aplodismentais. Stojausi ir aš, tačiau galvoje įkyriai sukosi banaloka mintis “Politika – tai teatras”. Banaloka, bet teisinga, tenka pridurti […] skaityti toliau…

Neseniai penkiasdešimtmetį atšventęs Juozas iš Vilniaus (tas, kurį dabar visuotinai priimta vadinti gyvuoju tautos klasiku) kartą prasitarė: „Anksčiau, kai gyvenom Rytuose, prie sovietų, laikas kažkaip lėčiau bėgdavo. Vis galvoju, […] skaityti toliau…

Kiekviena bendruomenė, susivokusi, jog ji yra vienoks ar kitoks vienetas — geografinis, kultūrinis ar nacionalinis – visais laikais jautė poreikį kažkuo didžiuotis. Be abejo, tuo, kas sava, artima, tuo, kas „mūsų ir niekieno kito“. skaityti toliau…

Pavasaris – naujos gyvybės metas. Į Lietuvos politinio gyvenimo sūkurius taip pat įsiveržė nauja gyvybė – nedidelis, nepretenzingas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų laikraštis „Post Scriptum“. skaityti toliau…