Laurynas Komža, 2009
Taip sutapo, kad proginis Post Scriptum numeris, skirtas Instituto gimtadieniui, yra dvidešimtas. Džiaugiamės, kad tokia proga galime apsidairyti ir pažvelgti į save ir aplinkinius Post Scriptum akimis. Žinia, visi mes žvelgiam iš skirtingų kampų, šonų ir pusių: vieni nepripažįsta kiekybinių metodų, o kitiems filosofija yra paistalai; vieniems labiau prie širdies kairė, kitiems dešinė ir t. t. Visgi, norėdami turėti tikrą bendruomenę Institute, turėtume ne tik užimti savo poziciją, bet ir išmokti įsiklausyti ir suprasti vienas kitą, kartais įtikinti, kartais – leisti būti įtikintiems. To trūksta. Atrodo, kad esame pabirę ir kunkuliuojame savo atskiruose pasauliuose – tiek studentai, tiek organizacijos, tiek dėstytojai. Dvidešimtmečio proga norėtume palinkėti ieškoti bendro tikslo, vizijos, koks turėtų būti Institutas, ką jis privalėtų duoti studentams ir ką – Lietuvai. Tam, kad tai neliktų tik palinkėjimais, žengiame pirmąjį žingsnį ir dovanojame Jums šį Post Scriptum numerį. Tikimės, kad atrasite minčių, kurios kels norą diskutuoti tarpusavyje. Jeigu norėtumėte atsakyti autoriams, TSPMI blogas visada priims Jūsų straipsnius. Nesutikite, klauskite, tikslinkite ir teiraukitės.
Šiame numeryje pirmiausia Jums siūlome susipažinti, kaip skirtingai į Institutą ir jo veiklą žvelgia trys direktoriai – teisininkas, istorikas ir ekonomistas. Antra, siūlome atsitraukti ir pažvelgti į TSPMI ne kaip į instituciją, bet kaip į pastatą: atrasti ne tik duris, langus, kolonas ar ornamentus, bet ir … kaimynus. Klausėme jų, koks jausmas gyventi, dirbti mūsų kaimynystėje. Ar sukeliame problemų, ar girdimės, ar esame atpažįstami?
Pasižvalgius siūlome sugrįžti prie knygų ir pažvelgti, ką Institutas yra nuveikęs šioje srityje. Nors knygų lentyna nėra visa užpildyta , tikimės, kad keliais veikalais pasigardžiuosite kartu su lentynos autoriumi. Taip pat dalinamės visiškai naujos knygos apie Sąjūdį trumpa recenzija – tokiu būdu kviesdami domėtis vieni kitų atliktais darbais ir išsakyti mintis, kad neliktų jie nepastebėti ir neįvertinti bendruomenės viduje.
Taip pat daug minčių sukėlė tai, kad atlikus apklausą apie tai, kaip studentai mato TSPMI organizacijų veiklą, pastebėta tendencija, kad yra apskritai nesidomima ir nežinoma, kas jos yra ir ką veikia. Dar daugiau – organizacijos yra suprantamos kaip labai uždaros ir todėl kitiems nesuprantamos. Todėl visų organizacijų paprašėme nešabloniškai trumpai prisistatyti. Vartydami Post Scriptum numerį turite puikią galimybę sužinoti apie studentų atstovybės istoriją, giluminių studijų akademiją ir išgirsti Komiltonų dainą.
Dvidešimtmečiui skirtame numeryje bandoma atsakyti į klausimą, kokią įtaką išsilavinimas daro mūsų ideologiniam nuoseklumui. Atsakymą pateikia antrakursiai, kurie, atlikę tyrimą Socialinių mokslų filosofijos kursui, viešai pristato Jums savo išvadas. Ir vis dėlto smagiausia, kad proginiame numeryje rasite daugiausiai alumnų straipsnių, kuriuose pateikiamos jų mintys ir studijas, apie dėstytojus ir apie pačius politikos mokslus. Beje, mums ir vėl parašė ištikimasis Post Scriptumo rašytojas studentas Zigmas, kuris šį kartą taria savo „Pagiriamąjį žodį politologams“.Šis numeris – proginis, todėl jame rasite daug sveikinimo žodžių ir palinkėjimų. Prisidėdami, linkime į juos įsiklausyti!
Post Scriptum redakcija