Linkėjimai

Mieli laikraščio Post Scriptum kūrėjai, autoriai ir skaitytojai,

Būdami neatsiejama Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir diplomatijos instituto dalimi švenčiate šios aukso raidėmis Lietuvos politologijos istorijoje įrašytos mokslo kalvės dvidešimtmetį. Toks, bet kuriai Lietuvos institucijai solidus amžius rodo, kad jau įžengėte į brandos kelią, susikūrėte tradicijas ir puikiai pasiruošėte įveikti pačius sudėtingiausius politikos mokslų iššūkius.

Iš tikrųjų, sveikinti jaunosios ir vyresniosios kartos poli­tologus, yra gana nepaprastas uždavinys, nes čia susiduriama su situacija, kai tyrimų objektas kreipiasi į patį tyrėją. Tačiau išskirtinė proga reikalauja peržengti įprastas skirtis ir kuo nuoširdžiausiai pasveikinti gausią TSPMI bendruomenę. Nėra jokių abejonių, kad politikos mokslai užima ypatingą vietą tarp kitų socialinių mokslų disciplinų. Būtent objekty­vumu ir kritišku vertinimu apsiginklavusiems politologams galime būti dėkingi už tai, kad iš pirmo žvilgsnio chaotiškai atrodančiuose politiniuose reiškiniuose atrandama tvarka, tam tikri dėsningumai bei šiuos politinius reiškinius varantys mech­anizmai. Kaip tik politiką tiriantiems ir žinių ištroškusiems mokslo žmonėms esame skolingi už galimybę nuodugniai įvertinti viešojo gyvenimo procesus, o gautas žinias pritaikyti priimant teisingus sprendimus bei kuriant bendrąjį gėrį. Todėl neišblėstantis entuziazmas, profesionalumas, kryptingas noras siekti aukščiausių standartų savo srityje politologui yra tie svarbiausi įrankiai, kuriais Jūs gebate geriausiai prisidėti prie rytojaus Lietuvos kūrimo darbų.

Perfrazuodamas Winstono Chruchillio žodžius, norėčiau priminti, kad patys didingiausi dalykai mūsų gyvenime kartu esti ir labai paprasti – tokie, kuriems išreikšti dažnai užtenka vieno žodžio: teisingumas, garbė, pareiga ir valia. Tikiu, kad šie paprasti, tačiau esminiai principai yra raktas į sėkmę kuriant, tiriant bei atrandant. Niekada nepraraskite žinių troškimo ir sveikos ambicijos – būkite geriausiais iš geriausiųjų.

Nuoširdžiai,

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius

Praėjus dvidešimčiai metų nuo TSPMI įkūrimo, kuo studentai gali pasidžiaugti? Pirmiausia, apsibrėžkime sąvokas. Ši frazė jau seniai peržengė instituto auditorijų ribas: sėdi kur kavinėje, bendrauji, tuoj įsiliepsnos diskusija, tik staiga girdi: „Pirma apsibrėžkime sąvokas!“. Kasdienėje kalboje pradedame vartoti studijų žodyną – iš pradžių juokais, o paskui jau darosi sunku atskirti, ar čia juokas, ar nesąmoningas įprotis. TSPMI įprotis?

Kaip bebūtų keista, daug žmonių nesu­pranta, ką turime omenyje, sakydami „TSPMI“. Išaiškinimą tenka pradėti nuo pilno pavadinimo. Tačiau mums patiems šis trumpinys reiškia daug daugiau – tai koduotė,simbolis, prie kurio esame nebeatšaukiamai įpratę, kurio prasmę esame susikūrę per asmeninį santykį. Po šiuo kodu slypi daug turinio, retai nagrinėjamo, tačiau intuityviai suvokiamo – kai tik kas nors ištaria „TSPMI“, iškart iškyla koks nors vaizdi­nys. Kodas TSPMI kiekvienam studijuojančiam institute ar jį jau baigusiam, reiškia tiek visiems bendrų, tiek asmeninių patirčių ir įspūdžių.

Kokie tie įspūdžiai? Pradžia – fux‘ų stovykla, kai atsiduri tarp šimto nepažįstamų žmonių ir pradedi susibičiuliavimo ritualą. Klausydamasis rugsėjo 1 – osios sveikinimo kalbų ir dairydamasis po 402 auditoriją galvoji: „Štai prasideda naujas gyvenimas“. Per pirmąjį filosofijos seminarą sužinai, kad viskas, ko moko mokykloje, yra niekai ir gali juos pamiršti. Ne­gali nustoti kalbėjęs apie rašto darbus. Kiekvienas naujas semestras reiškia naują pradžią, kai sau pasakai: „Šį semestrą tikrai mokysiuos nuosekliai“. Kiekviena sesija prabudina savigraužą, kai supranti, kad visgi reikėjo mokytis… Kursas po kurso vis labiau pripranti prie Instituto. TSPMI mažumas lemia tai, kad visus pažįsti bent jau iš matymo. Dar daugiau, daugelio neatskiriama gyvenimo dalis tampa studentų organizacijos. Jau 10 metų Institute veikia RePublica, o dėl amžinos narystės principo, korporantams rūpi ir visuomet rūpės, kuo Institutas gyvena, ko siekia. Todėl esame pasiryžę ir toliau veikti Instituto labui. Šiandien dovanojame Post Scriptum apie TSPMI, jo žmones, istoriją ir dabartines realijas visiems – administracijai, dėstytojams, darbuoto­jams, studentams ir kitiems. Prisiminkime, kas buvo, apžvelkime, kas vyksta dabar, ir drąsiai svarstykime apie ateitį.

Corp! RePublica pirmininkė Ieva Masytė

Mieli Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bendruomenės nariai, nuoširdžiai sveikinu Jus su Jūsų instituto 20 metų sukaktimi.

Politika – tai reiškinys, kuris liečia kiekvieną žmogų. Neįmanoma įsivaizduoti valstybės be politikos, o be tarptautinių santykių neįsivaizduojamas modernus pasaulis. Malonu žinoti, kad jau du dešimtmečius Jūsų akade­minis padalinys ruošia aukštos kvalifikacijos šių sričių specialistus.

Nėra paslaptis, kad VU TSPMI yra vienas iš pačių populiariausių Vilniaus universiteto padalinių tarp stojančiųjų.

Linkiu institutui ir jo bendruomenei gražios 20 metų sukakties šventės ir daug prasmingų ir visai mūsų valstybei naudingų darbų trečiajame Jūsų instituto gyvavimo dešimtmetyje.

Vilniaus universiteto rektorius Prof. Benediktas Juodka

Susistabdykite bet kurį TSPMI studentą ar absolventą ir paklauskite, ar Institutas – tobula studijų įstaiga. Išgirsite ne vieną ir ne dvi pastabas, kas nepriimtina, ką reikėtų keisti. Tačiau galiausiai didžioji dalis taip pat vienu balsu pasakys: Institutas – turbūt geriausia vieta Lietuvoje siekti aukštojo išsilavinimo. Ir tai yra didžiausias pirmųjų dviejų dešimtmečių įvertinimas.

20 metų – tiek, kiek vidutiniam antrakursiui, kuriam viskas tik prasideda. Kartais jis dar ieško savęs, nebūtinai viską daro tobulai, bet, svarbiausia, labai, labai stengiasi.

Pradžia buvo puiki, Alma Mater. Linkime nenustoti augti.

VU Studentų atstovybė TSPMI

Dvidešimto gimtadienio proga TSPMI ir tspmiečiams linki apsibrėžti patiems sau, kas esame ir kas norime būti universiteto, Lietuvos, pasaulio kontekste. Ir tegul tas apsibrėžimo procesas būna nenutrūkstanti, nenuilstanti skirtingų idėjų, žmonių ir norų bendro vardiklio paieška. Linki išlikti to­kiam mažam Institutui, kuriame gali žmonės ne vien prasilenkti vieni su kitais, bet būti šalia vieni kitų, jaustis esant kartu su kitais. Ir dar išlaikyt savyje įvairiais pavidalais pasireiškiančią romantizmo gyslelę.

TSPMI Studentų mokslinė draugija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.