Stebuklas, kad smalsumas ištveria mokymo formalumus [Albertas Einšteinas]

Redakcijos žodis: Asmeninė reforma

Gustave Caillebotte „Jaunas vyras prie lango”. 1875

Gustave Caillebotte „Jaunas vyras prie lango”. 1875

Perfrazuojant Hannah Arendt, auklėjimas yra atsakomybė už pasaulį ir jo ateitį, todėl kiekvienam, atsisakančiam prisiimti atsakomybę, neturėtų būti leidžiama prisidėti prie šio proceso. Šiuolaikiniame pasaulyje universiteto misija redukuojama iki išdalinamų diplomų ar apgintų disertacijų skaičiaus, nutylint bet kokius vertybinius įsipareigojimus.

Lietuvoje aukštasis mokslas gyvena amžinosios reformos nuotaikomis. Dabartiniame paralyžiuje esančiam aukštajam mokslui reformos jau apskritai nepakaktų – sistema turėtų patirti esminį sukrėtimą. Deja, akivaizdu, kad apie ryžtingus pokyčius mūsų šalyje kalbėti būtų mažų mažiausiai naivu.

Pradinė bet kokios reformos sąlyga – visų dalyvių akistata su esančia situacija ir politinė valia sistemą pakeisti. Antraip – simuliuojama kaita, tačiau iš tiesų atsakomybė perduodama būsimoms kartoms, tikintis jų sąmoningumo.

Objektyvią reviziją Lietuvoje būtina atlikti tiek mokslininkams (įvertinti akademinius pasiekimus tarptautiniu mastu), tiek dėstytojams (dėstymo metodai, ruošimasis užsiėmimams, motyvacija dėstyti), administracijai (universiteto autonomija, Akademijos misija, aukštosios mokyklos bendruomenė), ir, žinoma, studentams (mokymasis dėl diplomo, motyvacija studijuoti apskritai, savivalda, dalyvavimas mokslinėje ir visuomeninėje veikloje). Tiesi ir atvira pradinė pozicija – pirminė ryžtingų pokyčių sąlyga.

Tačiau jau dabar akivaizdu, kad reformai iš esmės pritrūks sąmoningumo ir politinės valios. Viltys dėl realių pokyčių bus susietos su tais, kurie ateis po mūsų. Ir dar ilgai stebėsime abejingą ir vegetuojančią studentiją, į paskaitas „pamiršusius“ ateiti dėstytojus, stagnuojantį mokslo „darymą“, neracionalų ir nomenklatūrinį aukštųjų mokyklų valdymą. Aukštojo mokslo reforma turi puikias galimybes tapti visų mūsų tylia išpažintimi apie valios trūkumą.

Reforma tikrai nėra pagrindinė šio „Post Scriptum“ tema. Vis dėlto daugelyje straipsnių tiesiogiai įvardijamos arba bent minimos aktualios ir chroniškai iš universiteto nepasitraukiančios problemos: „gamyklinis“ studijų procesas, simuliuojami mokslo tyrimai, negyvybinga akademinė bendruomenė, kūrybingumą slopinantis dėstymas, nedemokratiška studentų savivalda ir kt.

Galiausiai, grįžtant prie universiteto misijos visuomenėje, derėtų prisiminti Leo Strausso teiginį, kad liberalus ugdymas – tai priešnuodis masinei kultūrai, primenantis apie Žmogaus didybę, todėl prasminga ugdymo reforma įmanoma tik asmeninės kiekvieno Akademijos nario reformos pagrindu.

straipsniai iš nr. 11: universitetas, 2007

Disciplinuotas universitetas

René Magritte „Edvardo Džeimso portretas (Uždrausta reprodukcija)“. 1937

Įgytų žinių ir gebėjimų patikra bei įvertinimas neišvengiamai žymi kiekvieno ugdymo proceso baigiamąjį etapą. Anaiptol nepretenduojant į išsamią pedagoginių vertinimo ir patikros metodikų analizę, šiame straipsnyje siūloma atidžiau pažvelgti į dvi galimas žinių sklaidos ir įtvirtinimo technikas arba principus – Viduramžių universitete klestėjusią disputo kultūrą ir disciplinarinėje visuomenėje veikiantį egzaminą. skaityti toliau…

Nuo ko prasideda Universitetas?

Nuotraukoje: dr. Ramūnas Valiokas. Nuotrauka iš asmeninio R.Valioko archyvo

Kaip sakė ispanų filosofas J. Ortega y Gassetas, mokslas nėra nei jo išmokimas, nei mokymas, nei naudojimas, nei taikymas. Tačiau mokslininkus, tyrėjus Lietuvos universitetuose beveik visiškai išstūmęs kitas – dėstytojo (studentų žodžiais tariant, „dėstytuvo“) vaidmuo. Apie Lietuvos mokslinių tyrimų būklę, jos ryšį su aukštojo mokslo krize ir išeitis iš aklavietės „Post Scriptum“ kalbėjosi su dr. Ramūnu Valioku […] skaityti toliau…

Aukštojo mokslo finansavimas: trupiniai begemotams

Pieter Bruegel the Elder „Didelė žuvis ryja mažas žuvis“. 1556

2003 m. Pasaulio banko ataskaitoje Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka yra apibūdinta labai taikliai: „Vietiniai ir užsienio ekspertai yra pateikę daug pasiūlymų <...>, bet tik keletas buvo įgyvendinti, ir tie tik iš dalies“. Jei reforma visgi pajudėtų, ji turėtų spręsti daugybę tarpusavyje susijusių problemų. Viena jų – aukštajam mokslui skiriamų finansinių išteklių lygis. skaityti toliau…

Jaunimas totalitariniuose gniaužtuose

Tarpukario laikotarpiu susiformavę totalitariniai režimai Vokietijoje ir Italijoje jau nuo pat pirmųjų savo gyvavimo dienų teigė esantys revoliuciniai judėjimai, skelbiantys tautos atgimimo, naujos pradžios bei naujos civilizacijos idėją. Norint įgyvendinti šį atsinaujinimo mitą, visų pirma buvo būtina įvykdyti antropologinę revoliuciją, t.y. užkariauti visuomenę – pavergti, integruoti ir homogenizuoti kiekvieną individą, taip sukuriant naują žmogų. skaityti toliau…

Religijos vaidmuo universitete: neišspręstas klausimas?

Pietro Perugino „B. Vallombrosano portretas”. 1500 ir Pietro Perugino „Don Biago Milanesi portretas”. 1500

Iš bažnytinių mokyklų kuriantis pirmiesiems viduramžių Europos universitetams, islamo akademijos jau galėjo pasigirti kelių šimtų metų istorija. Šių laikų valstybinius pasaulietinius universitetus, bent jau Vakarų pasaulyje tapusius norma, nuo pirmųjų aukštojo mokslo įstaigų skiria modernizacijos ir sekuliarizacijos amžiai. Vis dėlto neretai religija iš aukštųjų mokyklų nėra galutinai pasitraukusi. skaityti toliau…

Maištas ir kontrolė universitetuose

Odilon Redon „Žmogus kaktusas”. 1881

Kas yra universitetas – institucija, kurioje ugdomas sąmoningas žmogus, ar valdžios įrankis visuomenei kurti ir kontroliuoti? Kodėl daugeliui studentija asocijuojasi su maištingiausia visuomenės dalimi ir ar toks įvaizdis teisingas? Vargu ar įmanoma rasti atsakymus į šiuos klausimus, todėl šiuo straipsniu siekiama tik parodyti, kaip supratimas apie universiteto vaidmenį ir paskirtį keitėsi priklausomai nuo laikmečio ir jo idėjų. skaityti toliau…

Mintis, pasaulis ir technika: akademija šalikelėje?

Viduramžių manuskripto iliustracija

Universitetai visada siekė būti universalūs – nepriklausomi nuo terpės, kurioje jiems tenka egzistuoti. Jei politinė ir visuomeninė autonomija, kažkada buvusi kovos tikslu, jau tapo neatskiriama universiteto sąvokos dalimi, laisvė nuo platesnės kultūrinės ar technologinės terpės turbūt niekada nebuvo pilnai pasiekta. Šis straipsnis – apie technologijos įtaką universitetui. skaityti toliau…