„ES trūksta [įrašykite skaičių] kvalifikuotų darbuotojų“, „kad taptų konkurencingiausia pasaulio ekonomika, ES turi pritraukti…“ – tokie šūkiai leidžia darbuotojus įsivaizduoti kaip srautus ar turtus, o ne gyvus žmones, darančius pasirinkimus, kur gyventi ir dirbti. Ar tik ne tai ir pakiša … skaityti toliau…
TSPMI savo idėjinių požiūrių įvairove daugeliui primena JAV politinę sistemą: yra tik dvi pusės, viena „už laisvę“, kita – „už vertybes“. Ar TSPMI gali būti vietos ir trečiai krypčiai – kairiosioms idėjoms? skaityti toliau…
Ilgą laiką buvusi padėta į psichologijos ir asmenybės studijų „stalčiuką“, atmintis vis labiau įsitvirtina kaip socialinių mokslų objektas. Kodėl atsimenama kolektyviai ir kas suinteresuotas tam tikru būdu prisiminti praeitį? Kas ir kaip prisimena, ką pamiršta, o kieno atmintis laikoma „klaidinga“? Užduodant šiuos klausimus, neabejotinos istorijos tiesos ir tokios sąvokos kaip „tradicija“ ar „tęstinumas“ gali išklibti. Atminties studijos parodo, kaip kolektyvinę prasmę, kurios neįprasta kvestionuoti, sukuria įvairūs objektai, ritualai ir švietimas. skaityti toliau…
Lietuvoje mažai žinoma, tačiau gyvuojanti bahajų religinė mažuma – nedidelė dalelė pasaulinės bendruomenės, kurią vienija viena jauniausių globalių religijų. XIX a. nuo islamo atsiskyrusi religija pasinaudojo savo naujumu ir, neturėdama iš seniau paveldėtų dogmų, kurios galėtų trukdyti prisitaikyti prie technologinės … skaityti toliau…
Kalbant apie aukštojo mokslo reformą, siekiamybe paprastai nurodomi vakarietiški aukštojo mokslo modeliai, dažnai neįvertinant, jog ne mažiau naudinga gali būti ir tolimoji rytietiška patirtis, todėl šiuo straipsniu siūloma pažvelgti į Japonijos universitetų raidą, juos ištikusias negandas ir galimus jų sprendimo būdus. skaityti toliau…
Geišos, samurajai, bonsai, sumo, robotai, traukiniai-kulkos… Japonijai puikiai sekasi konstruoti savo, kaip tūkstantmetes tradicijas turinčios unikalios šalies, įvaizdį – apie šiuos jos atributus yra girdėję net niekada nebuvusieji Japonijoje. skaityti toliau…
Jeigu straipsnio pavadinimas Jus stebina, nustembate, kad jame minimos dvi sąvokos turi kokį nors ryšį, jeigu šį pavadinimą skaitydami krenkščiate, raustate, nuleidžiate žvilgsnį ar, o tai ypatingai svarbu, žodį „Erosas“ užgožia kitos sąvokos […] skaityti toliau…
Sklando legenda, kad Frydrichas Nyčė kartą vaikščiodamas po Turino Karlo Alberto aikštę pamatė, kad vaikas muša arklį. Šis vaizdas taip paveikė filosofą, kad jis nesusivaldęs puolė gyvūnui ant kaklo ir kūkčiodamas kartojo: „Atleisk Dekartui“. Kaip manote, kodėl? skaityti toliau…
Japonija – iš tiesų sunkiai kategorizuojamas politologinis galvosūkis. Viena iš nedaugelio Azijos valstybių, kuriai pavyko sukurti ir išlaikyti bent jau formaliai aukšto standarto demokratinę sistemą, metai po metų gaunančią aukštus […] skaityti toliau…
Norėdami surasti geriausią lyčių lygybės įtvirtinimo valstybiniu lygmeniu pavyzdį, dažniausiai žvalgomės į Skandinavijos valstybes. Pagrindas tam nemenkas: universitetuose, politikoje ir šeimos gyvenime šių šalių moterys […] skaityti toliau…
Nuo pat Persų įlankos karo pradžios 1990 m. didžioji dalis JAV žiniasklaidos tarsi persijungė į karo būseną. Tokios žurnalistų vertybės kaip objektyvumas, skaidrumas ir alternatyvių informacijos šaltinių paieška buvo nustumtos į šalį. skaityti toliau…