Balandį lankydamasi Jangone ir Hpa-an mieste autobusuose, ant automobilių, motociklų, parduotuvių, užeigų iškabų, net gatvės maisto prekystalių mačiau lipdukus su budistinėmis spalvomis ir bamariškais skaitmenimis 9691. Tai anksčiau laiko iš kalėjimo paleisto nacionalisto budistų vienuolio U Wirathu praėjusių metų pabaigoje … skaityti toliau…
Kasdienėms šnekoms apie tarptautinę politiką paprastai pakanka sutrumpintų valstybių vardų – Prancūzija, Serbija, Pietų Afrika, Australija ir t.t. Tačiau oficialieji valstybių pavadinimai, kuriais daugiau domisi diplomatai, kalbininkai ir vertėjai, pastudijavus gali atskleisti įdomių dalykų. Jau vien dėl to, kad keičiasi jie dažniau nei, pavyzdžiui, valstybių sienos. skaityti toliau…
Pirmojo kosmonauto pastebėjimas atrodo banalus, bet primena svarbų ir dažnai pamirštamą dalyką – politinio žemėlapio kontūrai, skirtingai nei Žemės paviršiaus reljefas, nėra duotybė. Tai žmogaus konstruktas ir, kaip rodo Pietryčių Azijos regiono tradicinis politinis mąstymas, nebūtinas politinio vieneto egzistavimui. skaityti toliau…
Etninės, kalbinės ir religinės skirtybės šiuolaikinėse mišriose visuomenėse yra svarbus potencialus konfliktų šaltinis ir todėl tapatybės politikos, nustatančios žaidimo taisykles grupių tapatybės apibrėžimui ir raiškai, objektas. Net tokie, rodos, neutralūs ir universalūs, visiems piliečiams privalomi asmens dokumentai gali kurti ar stiprinti visuomenės grupių įtampą tarpusavio santykiuose. skaityti toliau…
Kas sieja politiką ir sportą? Žinoma, egzistuoja toks dalykas kaip sporto politika – t.y. be lobizmo neapsieinantys ir politiškai reikšmingi sprendimai, priimami skirstant lėšas sportui santykyje su kitomis finansuojamomis sritimis arba dalijant juos atskiroms sporto šakoms. Taip pat žinome, jog sportą galima politizuoti, pavyzdžiui, sportinius pasiekimus pajungiant nacionalizmui stiprinti. skaityti toliau…
Kaip sakė ispanų filosofas J. Ortega y Gassetas, mokslas nėra nei jo išmokimas, nei mokymas, nei naudojimas, nei taikymas. Tačiau mokslininkus, tyrėjus Lietuvos universitetuose beveik visiškai išstūmęs kitas – dėstytojo (studentų žodžiais tariant, „dėstytuvo“) vaidmuo. Apie Lietuvos mokslinių tyrimų būklę, jos ryšį su aukštojo mokslo krize ir išeitis iš aklavietės „Post Scriptum“ kalbėjosi su dr. Ramūnu Valioku […] skaityti toliau…
Vis dažniau įvykius ir pokyčius tarptautinėje arenoje aiškinant civilizacinių skirtumų kontekste, tampa svarbu suprasti, kokią prasmę suteikiame pačiai civilizacijos sąvokai. Kaip apibrėžiame civilizaciją? Ar įmanoma viena pasaulinė civilizacija? skaityti toliau…
Geišos, samurajai, bonsai, sumo, robotai, traukiniai-kulkos… Japonijai puikiai sekasi konstruoti savo, kaip tūkstantmetes tradicijas turinčios unikalios šalies, įvaizdį – apie šiuos jos atributus yra girdėję net niekada nebuvusieji Japonijoje. skaityti toliau…
Apibendrinant Vakarų mąstymo tradiciją, neretai pabrėžiama, kad daugelis dogmomis iki tol laikytų jos ypatybių nebegalioja, susidūrus su postmoderniuoju posūkiu. Tai yra esminis lūžis, kliudantis šioje tradicijoje įžiūrėti tęstinumą ir nuoseklumą. skaityti toliau…
Šiam „Post Scriptum“ numeriui pasirinkta tema apie politikos santykius su kitomis kultūros sritimis reikalauja pamiršti siaurą požiūrį „iš savo varpinės“ (šiuo atveju pirmiausia „mūsiškės“ – politikos mokslų studentų) ir į keliamas galbūt […] skaityti toliau…
Praėjusiais metais pasitraukęs politinės filosofijos autorius Johnas Rawlsas (1921-2002) dar gyvas būdamas buvo vadinamas liberalizmo klasiku. Vertėtų prisiminti jo darbus, iš kurių garsiausi neabejotinai yra „Teisingumo teorija“ […] skaityti toliau…
Šiandien madinga pabrėžti pašėlusį modernaus gyvenimo tempą: daugelis mūsų – nuo mokinių iki pensininkų – linkę skųstis negalį skirti pakankamai laiko kitiems žmonėms arba dalykams, kurie juos domina. Pasiteisinimas „neturiu laiko“ tapo […] skaityti toliau…
Dabartinio Seimo narė Giedrė Purvaneckienė 1994 m. kaip priemones lyčių diskriminacijai panaikinti nurodė visuomenės informavimą ir švietimą, naujų įstatymų leidybą ir esamų įstatymų suderinimą su tarptautinėmis […] skaityti toliau…
Sumanę straipsnį apie moterų vaidmenį šiandienėje Lietuvos politikoje, nusprendėme pasidomėti, kaip pačios politikės galėtų jį apibrėžti ir kokias mato perspektyvas. Savo mintimis mielai sutiko pasidalinti ilgametė Seimo narė, buvusi […] skaityti toliau…