// „Some books are to be tasted, others to be swallowed, and some few to be chewed and digested.“ Francis Bacon, 1625. //
Knygų lentyna
Be žurnalų Politologija ir kitų – lietuviškų ir ne – periodinių leidinių, TSPMI kasmet išleidžia bent keletą knygų. Nors šios knygos, ko gero, skirtos platesnei bendruomenei nei tik Instituto studentai, visgi dažniausiai būtent jų ir yra skaitomos. Retas pirmo kurso studentas nežino J. Novagrockienės Politikos mokslų pagrindų knygos, retas politikos mokslų bakalauro ar magistro darbas apsieina be citatos iš bent vienos A. Jokubaičio knygų, kurių naujausia – Politika be vertybių –gali pasirodyti ypač aktuali bandantiems atsakyti į klausimą „kodėl tauta nėra įsivaizduojama bendruomenė?“.
Tačiau visą gyvenimą knygų bakalauriniam juk neskaitysi! Instituto leidžiamų knygų įvairovė kur kas didesnė nei užmato žingeidi citatų ieškančio pirmakursio akis. TSPMI leidžiamos įvairių politikos mokslų sričių metodologinės knygos, žinynai, straipsnių rinkiniai, monografijos; neretai knygos išleidžiamos ir apgintų disertacijų pagrindu. Galima pastebėti tendenciją, kad tarp populiariausių Instituto leidinių tebėra tarptautinių santykių tematikos knygos, kuriose vienaip ar kitaip nagrinėjamos Lietuvos užsienio politikos, saugumo ir, aišku, Rusijos bei ES temos.
Atrodytų, kad žengiant į aukštesnį kursą TSPMI studentas vis geriau susipažįsta su Instituto leidžiamų knygų įvairove, daugiau jų ir skaito. Bet gali būti ir taip, kad gilėjanti specializacija lemia siaurėjančius interesus, todėl nemažai naujai išleistų knygų visai nepelnytai praleidžiamos pro akis. Taip prarandama ir galimybė paragauti knygos. Kita vertus, norėtųsi tikėti, kad Instituto leidžiami leidiniai Lietuvai aktualiomis temomis įdomūs ir akademinei bendruomenei, ir visuomenei. Tačiau skaitytojams nereiktų delsti skaityti šias knygas, laukiant, kol pagal jas bus pastatyti filmai – Lietuvos kino situacija nėra labai gera.
Čia pristatomos kelių pastarųjų metų TSPMI išleistos knygos turėtų sudominti ir platesnę akademinę bendruomenę, nes ši, ko gero, apie naujausias Instituto knygas dar beveik nieko negirdėjo, o ir studentus, nes šie, nors ir girdėjo, bet dalies leidinių nematė, o naujausių – 2011 metų knygų – TSPMI bibliotekoje nė nerado. Įgudusi bibliofilo gurmano akis atrinko tuos kūrinius, kurie jūsų skonio receptoriams bus patys maloniausi.
MUMBO JUMBO! Mumbo Jumbo!
Lietuvos ūkis kelyje į rytdieną. Ekonominės politikos komentarai, prof. dr. Jonas Čičinskas, 2009
Tiems, kas neseniai skaitė apie vieną pamokantį tolimos šalies – nedidelės salos Ramiajame vandenyne, vadinamos Lietuvija, – pavyzdį (neskaičiusiems – dažniau žiūrėti TSPMI tinklaraštį), savitas prof. J. Čičinsko stilius – tiek ir rimtos, kritinės bei daugiasluoksnės analizės metodas, tiek ir pokštą karts nuo karto išduodantis kalbėjimas – yra gerai pažįstamas. Lietuvijos valstybės nebėra, bet Lietuva – yra. Todėl tebėra vertinga ir ši knyga – 2006-2008 metų Lietuvos ūkio ir ekonominės politikos kronika, kurioje aptariami svarbiausi Lietuvos, ES ir pasaulio ekonominiai įvykiai. Straipsniai intriguoja ir žadina tolesnius apmąstymus tiems, kurie siekia ekonomiką suprasti bent kiek geriau. Iš esmės šį prof. J. Čičinsko ekonominės politikos komentarų rinkinį verta paragauti visiems, o besidomintiems ekonomika jį nebus sunku ir suvirškinti.
Kalbėjimas paraštėse: alternatyvios viešosios erdvės Lietuvoje, sudarytoja doc. dr. Inga Vinogradnaitė, 2009
Jei atkreipėte dėmesį į vis dažnėjančias bausmes interneto komentatoriams, ši studija bus naudingas ir patikimas vadovas į kintančių viešųjų erdvių, transformuotų interaktyviųjų medijų – televizijos ir interneto – pasaulį. Mokslinis žvilgsnis į internetinius komentarus šioje knygoje yra tarsi aukso laukas įdomios ir aktualios temos rašto ar baigiamiesiems darbams ieškantiems studentams, o žurnalistai, teisėjai, apžvalgininkai ir mėgstantys pakomentuoti internete turės progą pažvelgti į save iš šalies. Šios knygos turinys tikriausiai nepasotins tų, kurie alternatyviomis viešosiomis erdvėmis norės domėtis giliau, tačiau gali būti puikus entrée užkandžiauti.
Partinės demokratijos pabaiga? Politinis atstovavimas ir ideologijos, sudarytoja doc. dr. Ainė Ramonaitė, 2009
Knyga balsų, laidojančių partinę demokratiją, fone išsiskiria kaip lengvu suprantamu stiliumi parašyta ir šiuolaikinės atstovaujamosios demokratijos problematiką aptarianti studija. Autorių kolektyvui, įvertinant Lietuvos partinės demokratijos stovį, pavyko suderinti empirinius modelius ir teorinę problematiką. Ir nors išvada, kad partinė demokratija Lietuvoje yra ne vakarietiško pobūdžio, nėra džiuginanti, politikos praktikai knyga galėtų pasinaudoti kaip puikiu vadovėliu, aprašančiu demokratijos tikslus ir uždavinius Lietuvoje. Besidomintiems pokomunistinių šalių visuomene šią knygą nebus sunku sukramtyti, o jei išvadų nepavyktų suvirškinti – ne bėda.
Politikai ir istorija. Algirdo Brazausko ir Vytauto Lansbergio istorijos sampratos, prof. dr. Raimundas Lopata, 2010
Vytautas Landsbergis ar Algirdas Brazauskas? Tai klausimas, iškilęs ne vienam Lietuvos piliečiui ar bent jau tiems, kurie, jau nuo pirmųjų rinkimų Nepriklausomoje Lietuvoje, svarsto, kurią pusę – kairę ar dešinę – palaikyti. Prof. R. Lopata savo studijoje bando atsakyti į su šiuo pasirinkimu susijusį klausimą, nagrinėdamas, kaip A. Brazauskas ir V. Landsbergis mato Lietuvą istorijoje ir kaip šio matymo skirtumai atsispindi jų politinėje veikloje bei ją lemia. Knyga – tarsi lengvas, bet išraiškingas užkandis, kuris tiks ir tiems, kurie mėgsta „užkandžiauti“ angliškai.
Pozityvus protas: jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei, prof. dr. Evaldas Nekrašas, 2010
Tiems, kam sąvoka „pozityvus protas“ nėra visiškai aiški, vertėtų pradėti nuo prof. E. Nekrašo „bestselerio“ Filosofijos įvadas. Labiau pažengusiems galima iš karto pereiti prie naujausio kūrinio Pozityvus protas, kurį pats autorius įvardija kaip pozityvaus proto nuotykių istoriją. Knyga – beveik dvidešimt metų brandintas prof. E. Nekrašo kūrinys, puikiai pristatantis pozityvų protą ir jo įtaką ne tik pozityvistinei filosofijai, bet ir kitiems kultūros reiškiniams: gamtos ir socialiniams mokslams, teisei, literatūrai, dailei, architektūrai, politikai, religijai ir net kasdieniniam gyvenimui. Knyga skirta tikram gurmanui, todėl ją reiktų skanauti tarsi gerai subrandintą vyną – po truputį, iš lėto ir su tinkamais užkandžiais. Skanaus!
Kieno saugumas? Kuri tapatybė? Kritinės saugumo studijos ir Lietuvos užsienio politika, dr. Kęstutis Paulauskas, 2010
Kieno saugumas? Kuri tapatybė? – provokuoja autorius. Visuotinai žinoma, kad valstybei rūpi jos užsienio politika ir nacionalinis saugumas. Būtent apie saugumo ir tapatybės – dviejų tarptautiniuose santykiuose ypač svarbių socialinių konstruotų – koncepcijų ryšį šioje knygoje ir kalbama. Knyga padalinta į tris dalis: pirmojoje saugumo ir tapatybės reiškiniai nagrinėjami tiek tradicinėse, tiek ir kritinėse saugumo studijose; antrojoje pristatomas originalus saugumo ir tapatybės tarpusavio ryšio analizės modelis; trečiojoje šis modelis pritaikomas konkrečiam Lietuvos užsienio politikos atvejui – neabejotinai tai ir yra pridėtinė knygos vertė. Bendradarbiavimas? Konfliktas? Kaimynystė? Koegzistavimas? Taikant šį teorinį modelį konkretūs atsakymai į šiuos klausimus pateikiami analizuojant Lietuvos santykius su JAV, Rusija ir ES. Tikras Lietuvos užsienio politikos evoliucijos desertas – net nepajusite, kaip prarysite.
Beieškant NATO Lietuvoje: pasiekimai, nesėkmės, perspektyvos, sudarytojai doc. dr. Dovilė Jakniūnaitė ir dr. Kęstutis Paulauskas, 2010/p>
Ar NATO apraiškas Lietuvoje galima rasti tik patruliuojančių naikintuvų danguje paliekamose linijose? Kaip kai kas NATO apraiškų ieško danguje, taip knygos autoriai ieško Lietuvos NATO labirintuose. TSPMI – jau dvidešimt. Lietuvai NATO – beveik dešimt. O visuomenės suvokimas apie šią organizaciją prilygsta lietuvių turimam Viduržemio jūros virtuvės pažinimui. Nuo Lietuvos įstojimo į NATO apie aljansą pradėta kalbėti ir rašyti vis mažiau. O be reikalo – ypač turint mintyje, kad prabėgę metai jau suteikė vertingos medžiagos įvertinti Lietuvos ir NATO santykį. Knyga skaitytoją sutinka intriguojančiu turiniu. Siekiant plačiajai visuomenei pristatyti NATO bei Lietuvos vietą aljanse, veikiama trimis kryptimis: pirma, pristatomi NATO vidiniai ir išoriniai procesai bei problemos; antra, įvertinamos Lietuvai aljanse kylančios dilemos; trečia, provokuojama, svarstant aljanso ateitį. Šios knygos pridėtinė vertė – suprantamai ir aiškiai apie NATO politinę virtuvę mums pasakoja Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos praktikai ir Instituto saugumo politikos ekspertai. Knygą skaityti taip lengva, kaip valgyti mamos paruoštus patiekalus. Nesuvirškinti – neįmanoma.
Lietuvos agentūros ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos: organizacija, autonomija, kontrolė ir veikla, sudarytojai prof. dr. Vitalis Nakrošis ir dr. Žilvinas Martinaitis, 2011
Tiems, kuriuos domina viešoji politika ir valdymas, kam pažįstama viešojo valdymo politizacija ar krizės įtaka valdymo procesui, arba tiems, kas nori geriau suprasti „Saulėlydį“ (ne knygą/filmą, o komisiją/procesą), ir yra skirta ši knyga. Turbūt knyga nepatiks tiems, kurie nežino, kas yra agentūros, kokia jų specifika, įdomybės, kuo jos svarbios valstybės gyvenime ar kad Lietuvoje veikia net apie tūkstantis agentūrų (o pakaktų mažiau nei pusės!); tokiu atveju užteks paskaityti prof. Vitalio Nakrošio interviu TSPMI tinklaraštyje apie valstybines agentūras Lietuvoje. Grįžtant prie knygos, kaip ir išduoda jos pavadinimas, studijoje plačiai nagrinėjamas agentūrų ir kitų viešojo sektoriaus organizacijų steigimas, pertvarkymas, panaikinimas, autonomija, kontrolė ir veikla. Knyga, beje, išleista anglų kalba (ieškokite: Lithuanian Agencies and Other Public Sector Organizations: Organization, Autonomy, Control and Performance). „Saulėlydžio“ fanai šią knygą, aišku, ryte suris.
„Lenkiškasis“ istorijos veiksnys Lietuvos politikoje, prof. dr. Raimundas Lopata ir doc. dr. Vladas Sirutavičius, 2011
Šios studijos tyrimo objektas – istorinė atmintis, praeities vertinimas ir abipusis istorijos ir politikos ryšys. Knygoje prisimenamas „lenkiškasis“ (kažin kodėl knygos autoriai naudoja kabutes?) Lietuvos istorijos veiksnys ir žiūrima, kokia šio veiksnio įtaka nūdienos politiniams sprendimams: ar „lenkiškasis“ Lietuvos istorijos veiksnys tebėra šiandieninių politinių debatų argumentas. Atsakymų ieškoma tiriant Lietuvos ir Lenkijos bendros praeities, istorinių santykių atmintį bei vertinimus, Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimą ir jų genezę. Taigi, knyga bent iš dalies atsako į klausimą, ar šiuolaikinėje Lietuvoje istorijos ir politikos santykis tebėra reikšmingas. Aišku viena – knygų, nagrinėjančių istorinę atmintį ar juo labiau istorijos ir politikos santykį Lietuvoje, tebėra mažai, todėl šią knyga pravers pakramtyti ne tik atminties politiką nagrinėjantiems mokslinių darbų autoriams.
Istorijos subjektas kaip istorijos politikos problema, 2011
Gurmano ne iš karto atrasta knyga Istorijos subjektas kaip istorijos politikos problema pasižymi stipriu poskoniu, subalansuotais ingredientais ir puikiai savo darbą išmanančių „šefų“ įžvalgomis. Atskirti pelus nuo grūdų, vieną istorijos politikos sampratą nuo kitos – nemenkas uždavinys, su kuriuo knygos autoriai puikiai susitvarko, studijoje pristatydami TSPMI dėstytojų atlikto mokslinio tyrimo apie mokyklose naudojamų istorijos mokomųjų priemonių turinį apibendrinimą ir tarsi teigdami, kad Lietuvoje nėra (O!) valstybinės istorijos politikos. Todėl siekiantiems ją formuoti ir besidomintiems istorijos traktuotėmis, knyga bus nepamainomas pagalbininkas. Tik nereikia išsigąsti klausimo: „Tauta, individas ar klasė yra esminis istorijos veikėjas?“. Istorija, istorinė atmintis, sąmonės ugdymas, valstybinė istorijos politika, postmodernas, pokomunistinė transformacija, istorinis subjektas ir dar daug kitų ingredientų daro šią knygą daugiasluoksniu ir įmantriu patiekalu, tinkamu pilietinėms diskusijoms bajoriškų puotų metu arba bent jau intelektualų ir susipratusių studentų sokratiškiems pokalbiams kažkur po Užupio užeigų stogais. Gal iš to gims ir taip reikalingas šios knygos plėtinys?
Paulius Korsokas