2009 metais atliktas Ainės Ramonaitės ir Rūtos Žiliukaitės tyrimas, dėmesį sutelkiantis į žmonių politinio mąstymo nuoseklumą Lietuvoje, parodė, kad net ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės nėra nuoseklūs kairės-dešinės spektre, t.y. ekonominės kairės-dešinės, moralinio konservatizmo-liberalizmo ir komunizmo-antikomunizmo vertinimo atveju. Aukštasis išsilavinimas (pavyzdžiui, fizikos, medicinos) nesuteikia pakankamai politinių žinių, kurios padeda aiškiau identifikuoti pažiūras tradicinėje kairės-dešinės skalėje, tuo tarpu TSPMI studentai tokių žinių gauna pakankamai. Todėl gimė idėja minėto tyrimo rezultatus (konkrečiai – aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų (ne) nuoseklumą) palyginti su TSPMI studentais ir įsitikinti, ar specifinis – politikos mokslų – išsilavinimas gali lemti savęs identifikavimosi nuoseklumą kairės-dešinės skalėje. Iš viso buvo apklausti 72,3% TSPMI studentų, t.y. 271 iš 375 (atitinkamai iš kursų: I – 99, II – 58, III – 69, IV – 45).
Ekonominė kairės – dešinės skalė
Išanalizavus surinktus duomenis ekonominės kairės-dešinės skalėje, išaiškėja, jog TSPMI studentai nepasižymi pažiūrų nuoseklumu (išvados daromos remiantis faktorine analize ir lyginant su A. Ramonaitės ir R. Žiliukaitės pateikiamais faktorinės analizės duomenimis). Lyginant šiuos duomenis aiškėja, jog vienos grupės klausimų atžvilgiu, TSPMI studentai yra netgi labiau nenuoseklūs nei kitokį aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Taigi išaiškėja, jog TSPMI studentai neturi nuoseklios pozicijos valstybės ekonomikos atveju. O požiūris gali kisti skirtingai nuo nagrinėjamų klausimų. Tyrimo klausimyne prašėme atsakyti į klausimus, susijusius su gerovės užtikrinimu, bedarbyste, konkurencija ir kontrole, privačios ir valstybinės nuosavybės balansu ir t.t.
Moralė ir ideologija
Antroji dimensija, kurioje buvo ieškoma ideologinio nuoseklumo – moralinė konservatizmo – liberalizmo ašis. Siekiant išsiaiškinti nuoseklumą, buvo pasitelkti „jautriausi“ moralės klausimai: abortai, skyrybos, dirbtinis apvaisinimas, eutanazija. Išanalizavus duomenis pastebėta, kad šie kintamieji sudaro vieną faktorių, kuriame kiekvienas jų turi labai panašų faktorinį svorį, o visas faktorius paaiškina 62,4% duomenų sklaidos. Vadinasi, TSPMI studentų pažiūros atsakant į šiuos klausimus yra pakankamai susietos ir galima manyti, kad studentai, vieną teiginį vertinantys neigiamai, kitus vertins lygiai taip pat. Pastebėtina, kad priešingai nei pirmosios dimensijos atveju, šįsyk TSPMI studentai nuoseklesni nei kiti aukštuosius mokslus baigę žmonės (atitinkamai 62,5% ir 55,5% faktoriaus duomenų sklaidos paaiškinantys skaičiai). Išryškėja, kad ideologinį nuoseklumą moralės srityje lemiantis veiksnys yra bažnyčios lankomumas: daugiau nei pusė studentų sakosi lankantys bažnyčią, o šiek tiek mažiau nei 30% respondentų atsakė bažnyčioje nesilankantys arba beveik nesilankantys).
Akivaizdu, kad TSPMI studentai yra kur kas nuoseklesni moralės srityje, nes į ekonominį nuoseklumą identifikuojančius klausimus neatsakė daugiau studentų nei į klausimus, apibrėžiančius moralės sritį (atitinkamai 9,6% ir 6,6%). Tai parodo, jog studentai turi labiau apibrėžtą poziciją moralės klausimais, ir jiems lengviau nurodyti, kurį vertybinį požiūrį jie palaiko šioje srityje, nei ekonominėje.
Komunizmo – antikomunizmo dichotomija
Trečioji dimensija, kurioje buvo tirtas nuoseklumas – komunizmo – antikomunizmo ašis. Paaiškėjo, kad TSPMI studentai teiginį: „Ar pritariate tam, kad žmonėms, praeityje bendravusiems su sovietinėmis slaptosiomis tarnybomis, turėtų būti taikomi apribojimai dirbti valstybės tarnyboje ar švietimo srityje?“ vertino palankiau (atsakymų vidurkis 1,75) nei antrąjį (vidurkis 2,52): „Ar pritariate tam, kad Lietuva ryžtingai reikalautų iš Rusijos atlyginti okupacijos padarytą žalą, netgi jei toks reikalavimas ir turėtų neigiamų pasekmių dvišaliams santykiams?“ (skalė, naudota matuoti vertinimą: 1 reiškia „taip“, 2 – „tikriausiai taip“, 3 – „tikriausiai ne“, o 4 – „ne“). Vis dėlto, įvertinant nedidelį vidurkio skirtumą ir tai, jog klausimai patenka į vieną faktorių (paaiškinama net 68,24% duomenų sklaidos), galima teigti, jog šie klausimai yra siejami. Įdomu tai, jog, remiantis A. Ramonaitės ir R. Žiliukaitės tyrimu, šių klausimų siejimas labiau būdingas aukštojo išsilavinimo neturintiems asmenis, nei jį įgijusiems. Galima kelti prielaidą, jog TSPMI studentai Lietuvos politinio gyvenimo desovietizaciją sieja ne su konflikto su Rusija gilinimu, o su vidinėmis politinio gyvenimo nuostatomis (remiantis duomenų dažniais, TSPMI studentai labiau palaiko pirmąjį teiginį). Apibendrinant, TSPMI studentai komunizmo – antikomunizmo dichotomiją vertina nuosekliau nei kiti aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.
Kairės – dešinės mitas
Galiausiai respondentų buvo prašoma įvertinti save kairės – dešinės skalėje. Ši saviidentifikacija parodė, kad TSPMI besimokantys yra daugiausiai centristinių pažiūrų – tai parodo rezultatų vidurkis 5,83 (1 – kraštutinės kairiosios, 9 – kraštutinės dešiniosios pažiūros).
Bene įdomiausia buvo paneigti arba patvirtinti TSPMI sklandantį mitą, kad pirmojo kurso studentų pažiūros yra labiau konservatyvios, nei kitų kursų, ypač ketvirtojo.
Šis mitas Instituto viduje yra aiškinamas tuo, kad didelę įtaką studentų pažiūroms turi dėstytojai ir dėl to susiformuoja ideologiniai skirtumai. Tačiau apklausus beveik visus TSPMI besimokančiuosius, tenka pripažinti, kad itin ryškaus pažiūrų atotrūkio nematyti. 50% pirmakursių savo pažiūras identifikavo intervale [6;9], tame pačiame intervale save identifikavo 33% ke-tvirtakursių. Tokius duomenis galima įvardinti kaip nuosaikųjį – liberalųjį konservatizmą, tačiau jau aptartas saviidentifikacijos vidurkis (5,83) laikomas centristiniu. Taigi galima teigti, jog TSPMI studentai, kaip ir A. Ramonaitės bei R. Žiliukaitės tyrimo respondentai, nėra linkę savęs identifikuoti kairės – dešinės skalėje, todėl, remiantis A. Ramonaite, renkasi neutralią – centristinę – poziciją. Verta pažymėti, kad tai įrodo ir didelis neatsakiusiųjų / negalėjusių savęs identifikuoti šioje skalėje – net 30 studentų to padaryti negalėjo.
Pabaigai, arba kas iš to?
Apibendrinant tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad tradicinėje kairės-dešinės skalėje nenuoseklūs yra ir TSPMI studentai. Vadinasi, ir specifinis – politikos mokslų – išsilavinimas nesuponuoja nuoseklios pažiūrų identifikacijos politiniais klausimais ir turbūt dėl aiškios pozicijos nebuvimo studentai yra linkę savo pažiūras talpinti į tradicinės skalės vidurį.
Verta paminėti, jog aptartos išvados yra tik viena tyrimo dalis. Jo metu buvo kelta ir antra hipotezė, susijusi su galimų kitų nuoseklumų paieškomis. Jiems nustatyti pasitelkta Q metodologija, kuri parodė, jog informantai savo požiūriu į progresinius mokesčius, abortus ar kairę-dešinę skirtingose srityse yra savaip nuoseklūs. Vadinasi, nors kiekybiniai – statistiniai duomenys rodo, jog bendrai studentai ir nėra nuoseklūs tradicinėje skalėje, tačiau individualiai tam tikrose srityse galima fiksuoti nuomonės nuoseklumą.
Tyrimą vykdė: Simona Bareikytė, Laura Juozaitytė, Justinas Lingevičius, Marija Sajekaitė, Monika Zdanevičiūtė