Juodosios sporto žvaigždės

Apie juodaodžius yra daug fantastiškiausių legendų. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo pasakojama apie fenomenus, apdovanotus neįtikėtinais sugebėjimais. Žmogus-antilopė, basas nubėgantis 100 metrų per 9 sekundes, žmogus-spyruoklė, iššokantis 3 metrus į aukštį.

Tačiau legendos palieka legendomis. Tikėti reikia faktais. Apie keletą įdomesnių norisi pakalbėti.

Trečdalis Afrikos dar neturėjo menkiausio supratimo apie fizinę kultūrą, kai buvo sukurta absurdiška teorija apie rasinį negrų ribotumą sporte. Negras – boksininkas! Taip! Bėgikas! Žinoma! Bet tenisininkas, krepšininkas, futbolininkas – ne! Pastarosios sporto šakos neva neatitinkančios jų prigimties.

Iš tikrųjų boksas buvo ir dar, matyt, ilgai liks labiausiai negrų jaunuolius viliojanti sporto šaka.

Imponuojantis, triukšmingų sensacijų pilnas juodaodžių boksininkų sąrašas. Jau 18 amžiuje „juodasis teroras“ buvo tarsi bokso prologas. Ričmondas (1763-1829), Tomas Malineksas (1748-1818), Džekas Džonsonas, Džinas Lujis, Rojus Robinsonas – geriausieji. Juos sekė nauji: Floidas Patersonas, Sonis Listonas, vėliau – Kasijus Klėjus. Didysis Klėjus! Hanoje ir Konge, Sudane ir Mozambike trejų metų bambliai jo vardą ištaria lyg maldą.

Pirmą kartą devyniolikmetis Klėjus sublizgėjo 1960 metų Olimpinėse žaidynėse Romoje. Labai greitai tapo profesionalu. Nuvainikavo visus, pradedant absoliučiu sunkaus svorio pasaulio čempionu.

Staigus Klėjaus, arba Muchamedo Alio, pasisekimas slypi įgimtose jaunuolio savybėse – nepaprastame vikrume, reakcijoje. Be abejonės, neapsieinama be atkaklių treniruočių, kurių krūvis nemažas. Žinovai teigia, kad Klėjus dar nepasiekė savo apogėjaus. Galimybės neišnaudotos. Deja… Pereitų metų birželio 20 dieną boksininkas gavo šaukimą vykti į veikiančiąją amerikiečių armiją Vietname. Dėl religinių įsitikinimų atsisakė. Teismas Klėjų nubaudė 5 metais kalėjimo arba 1000 dolerių bauda. Atėmė visus titulus, ir pasaulio čempiono vieta liko laisva. Dėl jos kovos kiti keturi negrai.

Sąrašą galima būtų tęsti iki begalybės. Bilis Raselas, Oskaras Robertsonas – nepralenkiami savo meistriškumu krepšinio virtuozai. O garsieji Globtrotersai iš Harlemo?! Virtuoziškumas beveik fantastiškas… Amerikiečių numylėtinis tenisininkas ilgakojis Asis yra geriausioje formoje, kelyje į pasaulinę karjerą.

Pagaliau futbolas. Čia galima apsistoti ilgėliau.

Kairysis puolėjas Josė de Andradė pirmasis atkreipė į save dėmesį. Iškovojo olimpinio čempiono vardą, o 1930 metais pripažintas geriausiu pasaulio futbolininku.

Pasaulis išmoko vertinti juodaodžių futbolininkų meistriškumą. Bėgo metai, į futbolo istoriją buvo įrašyti nauji vardai. Leonidas, Julinko, Berbosa, Džalma, Santosas, Didis…

Šiandien geriausias juodasis futbolo perlas – Edisonas Arantesas de Nascimento, arba Pele. Kas jis, nereikia aiškinti, lygiai kaip ir to vaidmens, kurį Brazilija suvaidino pasauliniame futbole. Brazilijos reprezentacinės komandos sudėtyje – 7 juodaodžiai.

Kai antroji garsenybė aštuoniolikametis Eusebijas de Silva Fereira atvyko į Lisaboną, „Benfiką“ treniravo Bela Gutmanas. Gutmanas jau tada suprato, kokį turtą jis turi. Visas jėgas ir dėmesį jis paskyrė šiam futbolininkui ir sulaukė pelnyto atpildo.

Dabar niekam nepaslaptis, kad negrai futbolininkai turi charakteringas fizines savybes – vikrumą, ištvermę, įgimtą judesio lengvumą.

Daugelis juodojo kontinento talentų pasiekia stulbinančių rezultatų.

JAV rinktinės turi būti dėkingos negrams už daugelį garsių pergalių. Negrai sudaro didelę amerikiečių olimpinių komandų dalį. Deja, skindami laurus, puošiančius Amerikos galvą, jie nesusilaukia dėkingumo. Vienas žymiausių pasaulio bėgikų, trijų puikių rekordų autorius Džesis Ovensas gyvenimą baigė skurde. Rasinė negrų diskriminacija paliečia sportininkus ir dabar. Sportininkai myli savo skriaudžiamą tautą, jie nusiteikę ryžtingai. Kaip atrodys amerikiečių olimpinė komanda Mechike, jeigu negrai sportininkai įvykdys savo grasinimą – atsisakys dalyvauti joje, solidarizuodamiesi su savo tautiečiais!

Ir kai Afrika įveiks savo amžių atsilikimą, ar nesuplauks į ją didžiuma olimpinio aukso!

Iš užsienio spaudos

„Nemunas“, 1968 m. Nr. 1

Kalba netaisyta

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.