Kaip įžiebti gyvybę miegamiesiems rajonams pasitelkus architektūrą? PARSISIŲSTI ILIUSTRACIJĄ
- Skatinti architektūrinę įvairovę. Kartotinė architektūra neprivalo būti monotoniška: pastatai gali keistis, kartu su laikmečiu būti pritaikomi šiuolaikiniam gyventojui. Butai ir kambariai gali būti perplanuojami sukuriant nenusibodusias erdves, kurios gerintų gyvenimo kokybę.
- Šviesa. Rekonstruojant pastatus reiktų nebijoti juos modifikuoti ir iš išorės, didinti langus ir keisti pastato tūrius. Pritaikyti fasadus tam, kad gyventojai kuo ilgiau galėtų džiaugtis saulėtomis dienomis ir išnaudotų visą pastato potencialą. Nešvaistyti erdvių, kurios galėtų būti patrauklios visiems namo gyventojams: išnaudoti stogą, taip pat balkonus, kad šie neliktų tik sezoninškai naudojamais atributais.
- Pirmuosius pastatų aukštus konvertuoti į bendro naudojimo patalpas. Leisti laisvai kurtis komercijai, kuri, savo ruožtu, gali tapti traukos objektu ir taip atgaivinti miegamųjų rajonų gatves. Papildomų komercinių priestatų stogai taip pat gali tapti ir rekreacinėmis erdvėmis antrų aukštų gyventojams.Perprojektuoti pastatus, sukuriant erdves, kuriomis galėtų naudotis visi namo gyventojai. Įkurtos bendros saugyklos dviračiams ar vaikų vėžimėliams skatintų rinktis alternatyvą automobiliui, ir kartu leistų sutaupyti laiko bei jėgų, nes nebereikėtų nešioti vėžimėlių į aukštesnius aukštus. Šitaip kuriant bendruomenę galima paskatinti gyventojus bendrauti ir kartu spręsti iškilusias problemas.
- Išnaudoti šaligatvius. Skatinti žmones rinktis dviratį kaip kasdienę transporto priemonę. Vengti laiptų ir laiptelių, ir tokiu būdu palengvinti judėjimą žmonėms su negalia ir dviratininkams.
- Atskirti viešą ir privačią erdves. Erdves tarp pastatų galima konvertuoti į aiškiai atskirtus vidinius kiemus, skirtus namo gyventojams. Aiškiai apibrėžtos gyventojams priklausančių kiemų ribos skatintų juos prižiūrėti savo aplinką. Naudoti kiemus daržovių auginimui, poilsiui ir bendruomenės veiklai.
- Taupyti ir investuoti į ateitį. Pastatai turi veltui nešvaistyti energijos, o dar geriau, jei ji generuojama vietoje ir panaudojama bendriesiems pastato poreikiams.
Architektūra paprasčiausiai turi padėti žmogui geriau gyventi, bet visos šios priemonės suveiks ir įžiebs daugiau gyvybės miegamiesiems rajonams tik tuomet, kai dabartiniai gyventojai ims patys kurti geresnę aplinką sau.