Potvyniai ir atoslūgiai: ES ir Rusijos santykiai

Santykiai tarp ES ir Rusijos labai stipriai veikia pasaulio stabilumą. Jeigu prisiminsime geopolitiką, tai ne viena teorija skelbia, kad, susijungus Heartlandui (šiuo atveju Rusija) ir Rimlandui (ES), arba, vienam iš jų dominuojant, naujai susidaręs junginys valdytų pasaulį. Todėl, remiantis šiomis teorijomis, tiek Rusija, tiek ES turėtų artėti bendradarbiavimo link.

Šis jų bendradarbiavimas prasidėjo dar prieš išyrant SSRS. 1989 m. Europos Ekonominė Bendrija ir SSRS pasirašė susitarimą dėl prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo. Sovietų sąjungos griūtis davė naujų impulsų tolesniam dialogui. Jau 1991 m. Europos Komisija atidarė savo atstovybę Rusijoje. Šiuo metu bendradarbiavimas tarp jų vyksta šiose srityse: saugumo ir gynybos, gamtos, žmogaus teisių apsaugos, kultūros, kosmoso, prekybos, energetikos ir t.t.

Tarp ES ir Rusijos yra sudarytas “Susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo”, kuriame pabrėžta, kad ES ir Rusija yra strateginiai partneriai. Šis susitarimas buvo pasirašytas 1994 m. birželį Korfu. Jis įsigaliojo, kai jį ratifikavo visos pasirašiusios valstybės. Tai įvyko 1997 m. gruodžio 1 d. Pagal šį susitarimą, kiekvienais metais turi įvykti du aukščiausio lygio susitikimai: vienas – Maskvoje, kitas – pirmininkaujančios Europos Tarybai valstybės sostinėje. Taip pat vyksta reguliarūs ministrų, aukštesnių valdininkų susitikimai. Jie padeda abiems pusėms apsikeisti nuomonėmis dėl ginčytinų politinio pobūdžio klausimų.

1999 m. birželį Kelne ES priėmė “Kolektyvinę strategiją”, kuri apėmė santykius su valstybėmis, nepriklausančiomis ES. Šioje strategijoje numatoma siekti atviros, stabilios ir pliuralistinės demokratijos Rusijoje, paremtos įstatymo viršenybe ir rinkos ekonomika. Akcentuojama, kad intensyvus bendradarbiavimas su Rusija padės išlaikyti stabilumą Europoje bei vieningai spręsti iškilusias problemas. Siekdama įgyvendinti šį bendradarbiavimą, ES nutarė užmegzti intensyvesnį dialogą su Rusija šiose srityse: užsienio bei saugumo politikos, ekonomikos, energetikos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu.

Tų pačių metų spalį Rusija priėmė “Vidutinės trukmės strategiją ES atžvilgiu”. Joje teigiama, kad strategija numato vieningos Europos be jokių skiriamųjų linijų, kūrimą bei subalansuotą Rusijos ir ES pozicijų stiprinimą XXI a. tarptautinėje bendruomenėje. Joje sakoma, kad Rusija sieks stiprinti strateginę ES ir Rusijos partnerystę, politinį dialogą, taip pat intensyviau plėtoti prekybinį bei finansinį bendradarbiavimą. Numatoma toliau plėtoti bendradarbiavimą žmogaus teisių, kultūros, technologijų ir kitose srityse. Šioje strategijoje yra vienas punktas apie ES plėtrą, kuriame sakoma, kad Rusija sieks, jog būtų atsižvelgta į jos interesus ES plėtros proceso metu. Tai daro tiesioginę įtaką ir narystės ES siekiančiai Lietuvai (šiuo atveju tai sietina su Kaliningrado srities problema).

Abiejų pusių atstovų teigimu, politinis bendradarbiavimas yra dar tik pradinėje stadijoje, bet jis labai sparčiai vystosi. Ypač didelį impulsą tam davė teroristų išpuoliai JAV 2001 m. rugsėjo 11 d. Bendra kova su pasauliniu terorizmu, Irako klausimo sprendimas labai suartino ES (bent jau didžiausias jos valstybes) su Rusija.

Jeigu bendradarbiavimas politiniame lygmenyje dar tik pradeda įgauti pagreitį, tai ekonominis bendradarbiavimas jau yra pažengęs žymiai toliau. Kiekvienais metais prekyba tarp šių šalių vis auga. ES yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė. „Eurostat“ duomenimis, ES į Rusiją 2002 m. nuo sausio iki rugsėjo eksportavo produkcijos daugiau kaip už 22 mlrd. eurų, o per tą patį laikotarpį importavo produkcijos už 35,2 mlrd. eurų. Taigi Rusija turi teigiamą importo–eksporto balansą su ES. Pagrindinė produkcija, kurią Rusija importuoja iš ES, yra įvairi įranga, elektroniniai įrenginiai, automobiliai, šiuolaikinės technologijos, pusfabrikačiai ir t.t. Rusija į ES daugiausiai eksportuoja naftos ir jos produktų, gamtinių dujų, brangiųjų metalų, geležies rūdos, plieno, aliuminio, vario, nikelio ir t.t. Ypač reiktų atkreipti dėmesį į prekybą nafta bei gamtinėmis dujomis. ES kiekvienais metais šių žaliavų importas vis didėja. Rusija į ES eksportuoja 53 proc. visos savo eksportuojamos naftos ir 62 proc. gamtinių dujų. Tai atitinkamai sudaro 16 ir 20 proc. viso šių žaliavų kiekio, kurį sunaudoja ES. Turint galvoje, kad Rusija ateityje ruošiasi didinti šių išteklių gavybą, o ES ištekliai po truputį senka, tai ES priklausomybė nuo Rusijos energetikos srityje dar augs iki ES plėtros proceso pabaigos. Beveik visose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse Rusijos naftos ir dujų išgavimo bei perdirbimo kompanijos (vienos arba su užsienio partneriais) kontroliuoja šių valstybių dujų ir naftos kompanijas. Panaši situacija yra ir Lietuvoje.

Rusijos kompanija “Yukos” valdo “Mažeikių naftą”, o didžiausia jos dujų kompanija “Gazprom” ruošiasi įsigyti didelį “Lietuvos dujų” akcijų paketą. Taigi šioje labai svarbioje srityje ES palaipsniui tampa vis labiau priklausoma nuo Rusijos. Visa tai rodo, kad Rusija ir ES ateityje palaikys vis glaudesnius ryšius. Jeigu politinėje plotmėje šis suartėjimas yra labai lėtas ir gali užtrukti ilgą laiką, tai ekonominėje plotmėje jis labai akivaizdus ir vis didėja.

Pabaigoje norėčiau pakalbėti apie tai, kokį vaidmenį vaidina Lietuva, kai kalbama apie ES ir Rusijos santykius. Čia reiktų aptarti Kaliningrado srities klausimą. Rusija 2002 m. vasaros pabaigoje išreiškė nuogąstavimą dėl Lietuvos ketinimų nuo 2003 m. liepos 1 d. įvesti vizų režimą Kaliningrado srities gyventojams. Tai sukėlė nemažai problemų Lietuvai, nes ji kaip tik tuo metu ėjo prie derybų su ES pabaigos. Greitai paaiškėjo, kad vienai Lietuvai nepavyks susitarti. Todėl prasidėjo tiesioginės ES ir Rusijos derybos, trukusios tol, kol buvo pasiektas kompromisas. Kaliningrado klausimas greičiausiai ir ateityje ne kartą privers ES, Rusijos ir Lietuvos atstovus sėsti prie derybų stalo.

Deividas Šlekys

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.