Per Europą keliauja lietuvis… Laisvas asmenų judėjimas

Galbūt ne be reikalo bijoma, kad po įstojimo į ES iš Lietuvos ims „bėgti“ šviesiausi protai, talentingiausi savo sričių specialistai ir kiti žmonės, tikintys, kad laimę ir gerą gyvenimą ras svetur. Tačiau ar tikrai?

Didžiausios baimės iš tiesų kyla dėl nežinojimo. Žinoma, niekas nesako, kad tik įstojus dings visos mūsų problemos ir vargai, viskas, kas gera, bus „atnešta ant lėkštelės“, tačiau mes patys pasistengę, padedami kitų valstybių, kurios taip pat buvo susidūrusios su tomis pačiomis problemomis, kantriai laukdami ir neburbėdami, savo darbu tikrai įgyvendinsime svajonę gyventi geriau.

Nors Europos Sąjunga paprašė pereinamojo 2–7 metų laikotarpio nuo Lietuvos narystės ES pradžios, kurio metu Europos Sąjungos narės galės riboti laisvą darbo jėgos judėjimą iš Lietuvos, tačiau ir Lietuva galės riboti laisvą darbo jėgos judėjimą toms Europos Sąjungos šalims, kurios taikys apribojimus Lietuvai. Be to, Danija, Švedija, Airija, Olandija ir D. Britanija pareiškė, kad tokių apribojimų netaikys, taigi mūsų piliečiai galės laisvai dirbti šiose šalyse nuo pat narystės pradžios.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, įsijungsime į jos bendrąją rinką, kurioje visi Europos Sąjungos piliečiai turi vienodas teises ir laisves. Bendroji rinka (BR) šiandien – penkiolikos Europos Sąjungos valstybių narių teritorija. Po plėtros 2004 m. ši erdvė padidės dar trečdaliu ir, kaip tikimasi, kad jungs mažiausiai 25 Europos Sąjungos valstybes. Taigi galėsime laisvai keliauti po šią teritoriją, be apribojimų plėtoti savo verslą, pasirinkti, kur norime mokytis, gyventi, dirbti, ir t.t.

Lietuvos piliečiams, vyksiantiems į kitą Europos Sąjungos šalį dirbti ar kurti savo įmonės, jų šeimos nariams, taip pat studentams, pensininkams bus užtikrinamos teisės:

  • laisvai kirsti valstybių sienas,
  • jose apsigyventi,
  • gauti darbą ar užsiimti savarankiška darbine veikla pagal savo šalyje įgytą išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją,
  • balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento bei savivaldybių rinkimuose, gauti reikiamą socialinę apsaugą ir garantijas.

Lietuvoje įgytas išsilavinimas ir kvalifikacija bus pripažįstami visose Europos Sąjungos šalyse, o tai leis ne tik toliau mokytis bet kurioje ES valstybėje, bet ir suteiks galimybę legaliai dirbti pagal turimą kvalifikaciją.

Naudą patirs visa visuomenė, nes laisvas darbo jėgos judėjimas iš dalies spręs nedarbo problemą. Šitaip sukuriamos sąlygos tinkamiau pasiskirstyti ištekliams – darbo jėga juda ten, kur jos trūksta (todėl siūlomas atlyginimas yra didesnis), o kapitalas – ten, kur jo labiausiai reikia. Taip ištekliai naudojami efektyviausiai, jie gali lengviau patekti ten, kur yra reikalingesni.

Lietuvos piliečiai galės lengvai gauti informaciją apie laisvas ES darbo vietas, ES šalių gyvenimo ir darbo sąlygas, mokymosi galimybes, socialinę apsaugą, mokesčių sistemą.

Su laisvu darbo jėgos judėjimu yra susijusi galima „protų nutekėjimo“ problema. Ši problema aktuali ne tik Lietuvai, bet ir kitoms, nieko bendra su naryste ES neturinčios šalims, tarkim, Indijai ar Rusijai. To, prieš stojant į ES, bijojo ir ekonomiškai silpnesnių Ispanijos, Airijos ar Portugalijos gyventojai. Tačiau įvyko priešingai – šalims prisijungus prie ES, gyvenimo lygis jose ėmė sparčiai didėti ir po visą pasaulį išsibarstę tautiečiai pradėjo grįžti namo. Pastaruoju metu migracijos srautai ES sumažėjo. Dabar migracija tarp valstybių narių ES sudaro tik 3 – 5 proc. visos darbo jėgos.

Atrodo, kad esant tokioms palankioms sąlygoms išvykti dirbti, mokytis ir gyventi į ES, niekas nenorės likti šioje ašarų pakalnėje – Lietuvoje, tačiau ES patirtis rodo, kad šios problemos mastai nėra tokie milžiniški, kaip daugeliui atrodo. Juk ir dabar daugelis lietuvių išvyksta dirbti ar mokytis į ES šalis. Tik skirtumas tas, kad Lietuvai tapus ES nare, šiems žmonėms bus suteiktos visos socialinės garantijos, teisės į tokį patį kaip kitų ES šalių piliečių atlyginimą. Tai leis išvengti diskriminacijos tautybės ar kitais atžvilgiais. O juk iš Lietuvos ne tik išvyks, bet į ją taip pat ir atvyks tiek darbo jėga, tiek ir „šviesūs protai“. Kad ir ką kalbėtume, fakto, kad bus tikrai daugiau naudos nei žalos, paneigti niekas negali.

Eglė Deltuvaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.