Edvard Munch. „Potraukis“, 1896
„Žmogaus protas godus. Jis negali sustoti ar nurimti, bet vis veržiasi tolyn“
Francis Bakonas
Žmogus bijo mirti, todėl visokiais būdais stengiasi palengvinti ir prailginti savo egzistenciją. Itin sparti šiuolaikinės biologijos raida ir jai skiriamas dėmesys tai patvirtina: šiuo metu aktualiausias tyrimų objektas yra kamieninės ląstelės. Jeigu pasitvirtins dauguma hipotezių apie šių ląstelių gydymo potencialą, ilgainiui iki minimumo sumažės vaistų vartojimas, gydymas bus individualizuotas, padidės jo efektyvumas, atsiras galimybė pasikeisti susidėvėjusią širdį ar kitą organą, pagamintą iš jūsų pačių ląstelių. Būtent kamieninių ląstelių tyrimų pažanga šviesos greičiu priartino mus prie neįtikėtinų dalykų. Paaiškėjo, kad kamieninių ląstelių tyrimai labai glaudžiai susiję su žmogaus klono problematika, o patys naujausi tyrimai pradeda kelti dar daugiau klausimų: žmonės, sukurti iš odos ląstelių, nauja gyvybė, kuriai nereikalinga sueitis, galbūt netgi nereikalinga antra pusė ir žmonės, kuriuos gali kurti valstybė.
Kamieninių ląstelių karštligė
Kamieninių ląstelių istorija prasidėjo 1960 m. ir nuo to laiko, tobulėjant laboratorijoms ir prietaisams, susidomėjimas šiomis ląstelėmis kasmet augo. Pagrindinė susidomėjimo priežastis yra ta, kad šios ląstelės yra tobula žmogaus kūno statybinė medžiaga, tabula rasa iš kurios galime „pastatyti“ bet kuriuos organizmo audinius. Tiesa, šiame straipsnyje bus kalbama apie embrionines kamienines ląsteles, o ne suaugusio žmogaus, nes būtent embrioninės ląstelės turi milžinišką potencialą pakeisti visą šių laikų mediciną. Ne veltui tai pavadinta „karštlige“: mokslininkai visais įmanomais būdais stengiasi išgauti šias neįkainojamas ląsteles. Jos imamos iš kūdikių virkštelių, išgaunamos iš po aborto likusių darinių arba embrionai gaunami specialiai suliejant lytines ląsteles laboratorijose, kad vėliau iš jų būtų galima paimti reikalingas ląsteles. Paėmus ląsteles embrionai neišvengiamai žūva. Kitas aspektas, kodėl šių ląstelių paieška atrodo išties karštligiška – pinigai. Skelbiama, kad tai – ateities medicina, o kur medicinos interesai, ten ir milžiniški pinigai, tad nenuostabu, jog aistros kyla tiek mokslininkų, tiek visuomenės, tiek politiniu lygmenimis.
Milžiniški pinigai
Medicinos interesų grupių svertai yra vieni stipriausių valstybėje. Taip susiklostė dėl labai paprastos priežasties – žmogus yra linkęs viską atiduoti už savo sveikatą. Reikia pripažinti, kad tuo neretai piktnaudžiaujama. Kamieninių ląstelių tyrimai yra remiami tiek valstybės, tiek privačiomis lėšomis. Tik vienas iš daugelio pavyzdžių: 2005–2008 metais JAV (valstijų lygmeniu) šiems tyrimams buvo skirta apie 750 mln. dolerių. Kadangi šiai specifinei mokslo sričiai puoselėti skiriamos tokios milžiniškos pinigų sumos, palyginus su kitomis technologijomis, ji vystosi neproporcingai sparčiai. Viena vertus, kitos technologijos nėra pakankamai išvystytos, kita, nemažiau svarbi pusė – milžiniška sparta apsunkina galimybę kelti moralinius ir etinius klausimus, kadangi tampa beveik nebeįmanoma suprasti ir įvertinti vykstančius pokyčius.
Etinės problemos
Naujųjų“ ląstelių atradimas, o dar labiau jų išgavimas sukėlė audringą visuomenės reakciją. Embrioninės kamieninės ląstelės yra išskiriamos iš 3–5 dienų amžiaus embrionų, o po šios procedūros žmogaus embrionas neišgyvena. Pagrindinę problemą išduoda klausimas „nuo kada žmogus laikytinas žmogumi?“. Tiems, kurie potencialą (embrioną) tapti žmogumi prilygina žmogui, kiekvienas tyrimas su kiekvienu embrionu reiškia žudymą. Jų naudojami argumentai tokie patys kaip ir abortų klausimu, tik šį kartą „žudikais“ tampa ne motina ir gydytojas, o valstybė ir mokslininkas. Visuomenėje kilusios aršios diskusijos, kai kur peraugusios į protestus, pristabdė ir apribojo šios srities tyrimus. Nemažai šalių apskritai uždraudė tolimesnius tyrimus, tokį sprendimą buvo priėmusios ir JAV, tačiau B. Obamos administracija nusprendė bandymus relegalizuoti. Tuo metu poreikis tolimesniems atradimams tik didėjo, tad laboratorijos buvo perkeltos į šalis, kuriose embrionų naudojimas mokslui nebuvo uždraustas. Tai padidino tyrimų kaštus ir pareikalavo dar didesnių investicijų, tačiau nesustabdė mokslininkų ir kitų suinteresuotų grupių, todėl kamieninių ląstelių karštligė tęsėsi. Tyrimų su embrionais moralumo kvestionavimas paskatino ieškoti kitų kelių, kitaip tariant, sugalvoti būdus, kuriais būtų išvengta etinių klausimų, o „stebuklingosios“ ląstelės gaunamos nenaudojant embrionų.
Pernelyg paprasta technologija
Embrionų nebereikės norint vykdyti tolimesnius tyrimus su kamieninėmis ląstelėmis, nes buvo atrasta visiškai nauja technologija. Jos kūrėjai Kazutoshi Takahashi ir Shinya Yamanaka teigia: „Didžiausias stebuklas yra tai, kad ta technologija labai paprasta. Netgi per paprasta“. Pasirodo, kamienines ląsteles galima atkurti iš odos ląstelių. Odos ląstelės gyvenimo trukmė yra maždaug septynios dienos, po to ji natūraliai žūva, todėl retas kuris galėtų teigti, kad pažeidžiami moraliniai ar etiniai principai atliekant tyrimus su šiomis ląstelėmis. Iš šių ląstelių tam tikros technologijos pagalba galima atgaminti pseudokamienines ląsteles, vadinamas „iPS cells“. O jos jau gali virsti (diferencijuotis) bet kokiomis ląstelėmis, kitaip tariant, pasižymi beveik visomis embrioninėms kamieninėms ląstelėms būdingomis savybėmis. Taigi moralinė problema išspręsta: nebereikia naudoti embrionų tyrimams, visi negimusių kūdikių gynėjai gali lengviau atsipūsti. Toliau vykdant tyrimus bus galima sukurti atskirus žmogaus organus, kurie sergant tam tikromis nepagydomomis ligomis išgelbės tūkstančius gyvybių. Šios tobulesnės medicinos technologijos kardinaliai pakeis dabartinę mediciną ir išspręs daugumą problemų. Tačiau neegzistuoja nei vienas mokslinis atradimas, kuris neturėtų ir savo tamsiosios pusės.
Žmonės iš odos ląstelės
Kamieninių ląstelių tyrimai glaudžiai susiję su klonavimo problematika. Dabar mokslui žinomas tik vienas žmogaus klono egzistavimo embriono pavidalu faktas. Deja, klonas po kelių dienų mirė, todėl kamieninių ląstelių gauti nepavyko ir kol kas šio eksperimento rezultatų niekam nepavyko pakartoti. Vis dėlto aptariamos „šviežiausios“ technologijos žymiai praplėtė mokslo galimybes ir žmogaus klonas jau nebėra vienintelė problema.
Anksčiau ar vėliau iš iPS ląstelių bus sukurtos lytinės ląstelės – spermatozoidas arba kiaušialąstė. O tai atveria kelią kurti naują gyvybę, naują žmogų iš paprasčiausios odos ląstelės. Šiam žmogui atsirasti nebereikia „normalių“ lytinių ląstelių, nereikalinga sueitis, galbūt netgi nereikalingas antras žmogus. Kol kas sukurtasis žmogus vystysis įprastiniu būdu, kadangi tam vis dar reikalinga gimda: kūdikiai gali toliau vystytis inkubatoriuje tik nuo maždaug 22-os nėštumo savaitės.
Kur link?
Niekas nežino, kas bus toliau. Retas kuris išdrįstų pasakyti, kaip reikėtų elgtis ir ką dabar daryti, o ko ne. „Žmogaus protas godus“, tad akivaizdu, kad tyrimų nesustabdysi. Nors pasekmes ir sunku numatyti, tačiau šiais tyrimais gali būti galutinai išspręsta vienišo žmogaus problema. Galbūt bus paprasčiau susilaukti „savo“ vaiko – tam net nereikės partnerio. Taip pat gali būti įgyvendintas homoseksualių porų noras turėti savo genetinius palikuonius (naujoji technologija leis sulieti skirtingų tos pačios lyties žmonių lytines ląsteles). Galėtų būti netgi taip, kad palikuonių susilauks valstybė, mat gauti odos ląstelių per donorus nėra sudėtinga, o nustatyti tiesioginį genetinį ryšį gali būti nebeįmanoma. Aišku, nieko panašaus gali ir nenutikti, tačiau kokia yra dabartinė padėtis? Žemėje jau gyveno ir galėjo susilaukti palikuonių mažiausiai trys pelės, kurios buvo sukurtos iš kitos pelės odos ląstelių. Mokslininkai teigia, kad tai jokiu būdu nėra žingsnis žmogaus kūrimo link. Tačiau tuomet išlieka klausimas – „o kur link?“
Augustė Meškytė
***
Kamieninės ląstelės (angl. stem cells), yra „jaunų“ embrionų ląstelės, iš kurių bręstant vaisiui išauga įvairūs audiniai ir organai, organizmas savaime formuojasi į tam tikrą fizinį pavidalą. Į ką susiformuos kamieninės ląstelės lemia daugelis faktorių, taip pat ir genai. Šios ląstelės yra unikalios, nes turi tris kitoms organizmo ląstelėms nebūdingus požymius: 1) kamieninių ląstelių populiacija nuolat atsinaujina per visą gyvenimą; 2) kamieninės ląstelės yra nespecializuotos; 3) šios ląstelės geba virsti (diferencijuotis) įvairių audinių tipų ląstelėmis.
Kamieninės ląstelės, patekusios į tam tikrą kūno vietą gauna informacinius signalus iš organizmo ir ima ta linkme diferencijuoti – kitaip tariant virsta į raumenų, nervų ar bet kurią kitą ląstelę. Atlikdami eksperimentus su kamieninėmis ląstelėmis mokslininkai ieško naujų būdų gydyti sunkias ir iki šiol nepagydomomis laikytas ligas: Alzheimerio, Parkinsono, kraujo ligas, nugaros smegenų pažeidimus, išsėtinę sklerozę, diabetą ar miokardo infarktą.
Pagal kilmės šaltinį kamieninės ląstelės yra skirstomos į du tipus:
1) suaugusio organizmo kamienines ląsteles (SKL); šios ląstelės dar vadinamos audinių kamieninėmis ląstelėmis, išskiriamos iš suaugusio organizmo audinių. Jos gali diferencijuotis tik į ląstelių tipą, specifišką tam audiniui, kuriame aptinkamos. Naudojamos gydyti kraujo vėžį, regeneruoti širdies raumenį, kaulinio audinio, kremzlės, širdies raumens regeneracijai. Manoma, kad ateityje šio tipo ląsteles taip pat bus galima naudoti įvairių autoimuninių ligų (sisteminės raudonosios vilkligės, reumatoidinio artrito ir kt.) gydymui.
2) embrionines kamienines ląsteles (EKL); šios ląstelės išskiriamos iš embriono audinių; Pastarosios ląstelės sugeba persiorientuoti į bet kokį organą ar audinį. EKL turi milžinišką potencialą, kurį galima panaudoti naujoms įvairių patologinių būklių gydymo strategijoms kurti.
Planuojama, kad per 10 metų bus įsisavintos technologijos, leisiančios išauginti ne tik atskirus audinius, bet ir pilnavertį organą. Žymiausi pasaulio mokslininkai prognozuoja, kad per artimiausius 5-10 metų kamieninių ląstelių panaudojimas gali sukelti revoliuciją medicinoje.
Parengta pagal www.technologija.lt