Keletas žodžių apie Seimo narių aktyvumą

Praūžus eiliniams Seimo rinkimams, visos tautos viltys būna nukreiptos į naujai išrinktuosius – štai jie, darbštuoliai, mūsų šviesios ateities kūrėjai, mūsų gerovės puoselėtojai. Bėda ta, kad vėliau paaiškėja, kad tie tautos išganytojai anaiptol ne visada visas savo jėgas, triūsą ir išgales aukoja savo Tėvynės labui. Negi iš tiesų ne itin draugiškai Seimo atžvilgiu nusiteikusių tautiečių kalbos apie minkštose kėdėse snaudžiančius išrinktuosius – teisybė? Ne, šito negali būti, juk jie – mūsų viltis. Mūsų geriausieji, išmintingiausieji ir darbščiausieji. O gal? Pabandykime išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų.

Jei dažnai žiūrite televizorių, susidaro įspūdis, kad pagrindinis Seimo darbas vyksta posėdžių salėje – visgi ten seimūnai matomi dažniausiai. Tačiau, pasak kai kurių Seimo narių, daugiausiai darbų nuveikiama įvairiuose komitetuose bei komisijose. Kaip ten bebūtų, seimūnai posėdžiauja ne vien tam, kad posėdžiautų, nes plenarinių posėdžių metu svarstomi priimami įstatymai, nutarimai, rezoliucijos, kiti teisės aktai. Todėl aktyviai dalyvauti šioje veikloje – kiekvieno Seimo nario pareiga ir darbas.

Deja, statistika byloja, kad šiuo atžvilgiu ne visi seimūnai tokie aktyvūs, kokie turėtų būti. Šios kadencijos metu (nuo 2000 m. spalio pab. iki 2002 m. kovo) kai kurie Seimo nariai nė karto ar tik po vieną du kartus pasisakė vienu ar kitu klausimu. O juk sakoma, kad pagrindinis politiko darbo įrankis – liežuvis… Pavyzdžiui, Seimo narys Valerijus Tretjakovas dar nė vienu svarstomu klausimu nepareiškė savo nuomonės, 1 kartą dėl balsavimo motyvų pasisakė Gabrielius Janas Mincevičius, 2 kartus kalbėjo Sergejus Dmitrijevas, Edvardas Karečka, Jurgis Utovka, 4 – Alfonsas Pulokas, Kęstutis Skamarakas, Vytautas Lapėnas, 5 – Vytautas Šustauskas, nors kiti seimūnai šnekėjo net po 300 ar daugiau kartų. Šnekiausias – J. Razma (479 pasisakymai), taip pat A. Sysas (380), A. Vidžiūnas (357), E. Masiulis (351). Daugiausiai pranešimų dėl teisės aktų projektų pateikimo skaitė Č. Juršėnas (53) ir J. Lionginas (43), kalbų dėl svarstymo daugiausiai sakė G. Šivickas (108) ir P. Papovas (72). Dėl straipsnių priėmimo dažniausiai pasisakydavo J. Razma (99), R. Šukys ir J. Veselka (po 65). Replikuoti labiausiai mėgo A. Sakalas (36 replikos) ir A. Vidžiūnas (35).

Seimo nariai į panašius priekaištus paprastai atsako, kad vengia populizmo, „nemala liežuviu“, o dirba. Pavyzdžiui K. Skamarakas „Respublikoje“ yra užsiminęs: „Mane domina konkretūs darbai, o ne šitie žodžiavimaisi Seime. Pliuralizmas man nepriimtinas. Seime daug norinčių kalbėti, bet ir aš jau pradėsiu, nes man jau irgi susikaupė. Šiaip išsišneku komitete. Kam kalbėti, kas jau kalbėta. Paskui išeina į posėdžių salę ir pasidaro juokdariais. Jei viskas aptarta, kam dar juokinti tautą. Todėl toks ir Seimo reitingas“. Seimo narys E. Karečka savo tylėjimo Seimo posėdžiuose priežastis vertina linksmiau: „Kaip žemaitis nespėju taip greitai sumąstyti ir pareikšti nuomonės. Be to, nematau reikalo, Seime forma per greita, per rėksminga. Esu Seime pirmą kadenciją, tad dar ne viską perpratau. O aš nesu mėgėjas į darbą įsitraukti aklai – noriu suprasti“. Tačiau panagrinėjus, tarkim, seimūnų aktyvumą rengiant teisės aktų projektus (Seimo narių iniciatyva registruotų projektų skaičių) į akis krinta tos pačios aktyviausiųjų ir pasyviausiųjų pavardės. J. Razmos, A. Sakalo, V. Andriukaičio, K. Glavecko, Č. Juršėno, A. Paulausko iniciatyva registruotų projektų skaičius svyruoja nuo 30 iki 70, kai S. Dmitrijevo, K. Skamarako, V. Šustausko, V. Tretjakovo, J. Utovkos „sąskaitose“ – nulis.

Tačiau ar iš tiesų Seimo narių kritika dėl tylėjimo posėdžių metu yra teisinga? Gal jie iš peties dirba „nematomoje“ sferoje – komitetuose, komisijose ar rinkiminėse apygardose. Šito „Post Scriptum“ pabandė paklausti dviejų Seimo narių – pasyvesnio ir aktyvesnio – Vytauto Lapėno ir Alvydo Medalinsko. Vytautas Lapėnas teigė: „Pagrindinis Seimo darbas vyksta komitetuose ir komisijose. Visus lemiamus sprendimus priiminėja Seimo dauguma“. Kai kurių seimūnų didelį pasisakymų skaičių posėdžių metu Seimo narys komentuoja kaip „politinio kapitalo kaupimą“. Jo nuomone, asmeniniais pasisakymais „kažką esminio pakeisti jau nebegalima“. Ar seimūnų aktyvumą įtakoja sugebėjimo dirbti savo darbą bei įgūdžių stoka? V. Lapėno nuomone – be abejonės, nes „yra tam tikra darbo specifika ir įgūdžiai bei tam tikras išsimokslinimas – profesionalus arba gyvenimiškas – dalyvaujant toje veikloje“. Seimo nario nuomone, Seimo darbas vyksta taip: „Priklausai kokiai nors partijai ir frakcijai ir, jei frakcijoje yra normali disciplina, pateiki savo idėją ar siūlymą tai frakcijai, frakcija sutinka, toliau teikiama Seimo valdybai ir visas tolesnis kelias… Realiai pats asmeniškai gali nuveikti ką nors rimtesnio, jei esi Seimo daugumos pusėje tuo metu, o jei ne, tai gali „praeit“ tik linksmi, „pokštuoliški“, neesminiai pasikeitimai, ir tiek“.

A. Medalinsko nuomone, pagrindinis Seimo darbas vyksta komitetuose ir būtent ten Seimo nariai turi galimybę teiki savo pataisas. „Iš tikrųjų kartais geriau jei Seimo narys pateikia savo pataisą komitete, kur ją apsvarsto kolegos labiau dalykiniu požiūriu, o ne politiniu-ideologiniu požiūriu, negu tas pats Seimo narys teikia pataisą į Seimo salę ir tada įvyksta labiau politinė diskusija. Ne paslaptis, kad komiteto posėdžiuose yra daug didesnė galimybė priimti poziciją, kurią teikia kitos partijos atstovams, negu Seimo salėje tą pasiekti, bet Seimo salėje galima sukelti daug triukšmo, galima atkreipti dėmesį į problemos egzistavimą, tiesa, kartais tai yra paskutinė galimybė, jei komitete ši pataisa „nepraeina“ – mano A. Medalinskas. „Seimo nario aktyvumą reikia nustatyti pagal tai, ar jis toje pačioje rinkiminėje apygardoje buvo išrinktas ne vieną kartą. Seimo nario veikla žmonės domisi – ir ta viešąja veikla, ir jo dalykinėmis – profesinėmis savybėmis, ir tais darbais, kurie atliekami apygardose – šito taip pat nenumesčiau į šoną. Aš pats labai aukštai savo prioritetuose keliu darbą rinkiminėje apygardoje. Taigi Seimo narį vertinti reiktų pagal tai, kiek šis žmogus yra profesionalas, kiek jis išmano savo veiklos sritį ir kiek gali pateikti naudingų siūlymų, o kur jie yra pateikiami – Seimo salėje ar komitete – tarnybinis klausimas. Į politiko darbą žmonės dažnai žiūri su šypsena – gauna gerą atlyginimą vien už tai, kad mala liežuviu Seime ir panašiai, bet iš tikrųjų ir politiko darbas yra darbas, kuriam reikia turėti žinių, sugebėjimų ir sugebėjimų tuos savo sugebėjimus parodyti ir pateikti, kad jie taptų konkrečiu politinės veiklos rezultatu. Vieni tą rezultatą mato Seimo salėje priimant įstatymus, kiti tą rezultatą mato rinkiminėje apygardoje įvykusiais teigiamais poslinkiais, treti – ministerijų sprendimuose, kuriuos Seimo nariai irgi gali vienaip ar kitaip įtakoti, dalyvauti darbinėse grupėse ir dar prieš klausimams patenkant į Seimą formuluoti savo pasiūlymus, idėjas ir daryti jiems įtaką teigiama prasme“.

Taigi galima daryti trumpą ir aiškią išvadą, kad aktyviausi Seimo nariai yra tie, kurie išrenkami vienmandatėse apygardose. Jie dažniau palaiko ryšį su rinkėjais, šie domisi seimūnų veikla ir tie Seimo nariai, kurie iš tiesų sąžiningai atlieka savo pareigas, yra perrenkami.

Beje, remiantis skaičiais, bendras šio Seimo darbo produktyvumas įstatymų leidybos atžvilgiu nėra prastas. 1992-1996 m. Seimo I-III sesijose įvyko 220 posėdžių, buvo priimta 419 teisės aktų; 1996-2000 m. Seimo I-III sesijose įvyko tik 163 posėdžiai, tačiau buvo priimti net 665 teisės aktai; dabartinio Seimo I-III sesijose įvyko 196 posėdžiai, buvo priimta 786 teisės aktai. Kaip matyti, nors posėdžių skaičius svyruoja, priimamų teisės aktų skaičius didėja. Lyginant, kiek vidutiniškai priimama per posėdį, pirmauja 1996-2000 m. Seimas – 4.1; labai nedaug atsilieka šis, 2000-2004 m. Seimas – 4.0, o mažiausias buvo 1992-1996 m. Seimo produktyvumas – vidutiniškai 1.9 teisės akto per posėdį. Tačiau vien iš šių skaičių apie Seimą – darbingas jis ar ne – negalima spręsti. Svarbiausia – šios politinės veiklos rezultatai.

Ką gi, belieka laukti kitų Seimo rinkimų, domėtis seimūnų veikla ir bandyti savo jėgomis nuspręsti – vertas pakartotinio išrinkimo Seimo narys ar nevertas, aktyvus jis buvo ar pasyvus, atnešė jo veikla laukiamų rezultatų ar neatnešė…

Julijus Grubliauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.