NATO viršūnių susitikimas Prahoje vadinamas istoriniu. Nors apie būsimus sprendimus garsiai nekalbama, manoma, jog Čekijos sostinėje į Aljansą bus pakviestos bent 5 valstybės. Tai didžiausia kada nors vykusi NATO plėtra. Tačiau susitikimo Prahoje išvakarėse vis dar svarbus išlieka klausimas, kodėl NATO plečiasi.
Šiame straipsnyje daugiausia bus kalbama apie vidinius veiksnius, skatinančius NATO plėtrą. Jų reikėtų paminėti tris – ideologinį arba civilizacinį, geopolitinį arba saugumo bei JAV faktorių.
—
Vertybinė organizacija
Pirmiausia – apie ideologinį NATO plėtros pagrindą. Šiuo aspektu nagrinėjant Aljanso plėtrą, reikia kalbėti apie Vakarų civilizacijos vertybes bei NATO, kaip šių vertybių saugotoją. Jei NATO laikome vertybine organizacija, kokia ji iki šiol buvo, tai Aljanso plėtra yra natūralus ir logiškas procesas, mat į NATO stoja valstybės, ginančios Vakarų vertybes. Gal būtų per drąsu taip kalbėti apie kai kurias Pietų Europos šalis, siekiančias narystės NATO, tačiau ir ji yra tik ateities klausimas. Žinoma, galima ginčytis, kiek ideologiniai veiksniai lemia šių dienų tarptautinę politiką, tačiau, nesiveliant į diskusiją, galima sakyti, jog šį veiksnį NATO plėtros kontekste reiktų svarbu. Pirmiausia dėl to, jog NATO, kaip deklaruoja ji pati, vis dar yra vertybinė organizacija.
Kritikai sakytų, jog Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos negalima laikyti Vakarų Aljansu, mat nemažą vaidmenį joje vaidina musulmoniškoji Turkija. Tačiau nereikia užmiršti, jog Turkija, nors ir nelabai sėkmingai, tęsia eksperimentą ir juda Vakarų link.
Saugumo sklaida
Antras veiksnys, turintis įtakos NATO plėtrai – saugumo ideologija. Saugumo jausmas Vakarų valstybėms visada buvo labai svarbus, o po rugsėjo 11-osios, tarptautinio terorizmo akivaizdoje, saugumo stiprinimas tapo neabejotinu Vakarų valstybių prioritetu. Vakarai kalba apie patikimų sąjungininkų paiešką. Kai kurios valstybės kandidatės tokios jau yra ir šiandien. Akivaizdu, jog Vakarai tai supranta.
Šiame kontekste galima kalbėti ir apie geopolitiką. Užtenka pažvelgti į Europos žemėlapį. Baltijos valstybės – rytinis Europos pakraštys Rusijos pašonėje. Ir jei šiuo metu karinė grėsmė iš Rytų yra sumažėjusi iki minimumo, tai nelegalios migracijos ir tarptautinio nusikalstamumo srautai, dažnai krypstantys per Rusiją ir jos kaimynes, skatina įvertinti šį veiksnį.
Kitos NATO kandidatės išsidėsčiusios pietiniame Europos pakraštyje, tranzitinėje zonoje, musulmoniškų valstybių pašonėje. Todėl NATO plėtra į šiuos „nesaugius“ Europos pakraščius padidintų stabilumą ir saugumą ne tik ribiniame regione, tačiau ir visoje Europoje. „Sustiprėjusi“ Rytuose ir Pietuose, Europa jaustųsi saugesnė. Be to, į Aljansą priėmus Baltijos valstybes, Bulgariją, Rumuniją, Slovakiją bei Slovėniją, beveik visos NATO narės ribotųsi bent su keliomis Aljanso valstybėmis.
JAV ir jos interesai Europoje
Kalbant apie NATO plėtrą nuošalyje negalima palikti Jungtinių Amerikos Valstijų. Būtent Jungtinės Valstijos aktyviausiai remia plėtros procesą. Akivaizdu, kad JAV turi savų interesų Europoje. Aktyviai remdamos Pietų Europos bei Baltijos valstybių narystę NATO, JAV siekia įgyti patikimų partnerių.
Nepaisant civilizacinio bendrumo, JAV ir Europa vystosi kaip du atskiri galios centrai, tiesa, Europa kol kas gerokai atsilieka. Taigi NATO plėtrą galima vertinti, iš JAV ir Europos santykių, kai kur peraugančių į konkurenciją, perspektyvos. Ragindama plėsti NATO, JAV iš esmės siekia užsitikrinti kandidačių simpatijas ir taip didinti savo įtaką Europoje. Jau šiandien nesunku pastebėti didesnį valstybių kandidačių nei kai kurių Aljanso senbuvių, palankumą JAV politikai.
JAV, šiuo metu būdama vienintelė supervalstybe pasaulyje, neabejotinai dominuoja NATO. Yra pagrindo teigti, jog reikšmingiausi NATO sprendimai yra priimami ne Briuselyje, o Vašingtone, todėl svarbiausia, jog naujų valstybių priėmimas būtų JAV darbotvarkėje.
Apibendrinant čia išdėstytas mintis galima sakyti, kad Aljanso plėtrą lemia trys faktoriai. Pirma – NATO yra organizacija, siekianti vienyti Vakarų vertybes ginančias valstybes. Antra – naujų narių priėmimas į Aljansą padidintų saugumą ne tik „pakraščio“ zonoje, tačiau ir visoje Europoje. Trečia — JAV turi savų interesų Europoje.
Margiris Abukevičius