K. Prunskienė: „Nei Lietuvos, nei apskritai Europos vaidmuo Aljanse neturi būti menkinamas“
Skirtingi požiūriai egzistuoja bet kuriuo klausimu. Žinoma, kad NATO plėtrą Lietuvoje remia dauguma gyventojų, bet negalime būti tikri, kad visi pritariantys integracijai vienodai įsivaizduoja Lietuvos perspektyvas NATO sudėtyje. O ar sutampa požiūris į NATO Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse? Ir ar egzistuoja pozicijų vienybė pačiame Aljanse?
Neįmanoma nepastebėti, kad pastaruoju metu labai aktuali tapo JAV ir Europos santykių problematika. Akivaizdu, jog Jungtinėms Valstijoms, inicijavusioms daugelį NATO operacijų ir dengiančioms didelę Aljanso išlaidų dalį, priklauso vyraujantis vaidmuo šioje organizacijoje, o jų partneriai Europoje dažnai nustumiami į antrą planą. —
Lietuviško ir europietiško požiūrių į saugumą skirtumai
Natūrali reakcija yra Europos siekis suformuoti savo saugumo koncepciją, labiau orientuotą į žemyno poreikius. Žingsniu šia linkme galime laikyti šių metų balandį įvykusį renginį „Potsdamo pavasario dialogai ‘2002“, kuriame susirinko daugelio Europos šalių saugumo pareigūnai ir įžymūs politikai. Seimo narė prof. Kazimiera Prunskienė, Lietuvos atstovė Potsdamo dialoguose, kalbėdama su „Post Scriptum“ korespondentais, pažymėjo, kad didžiausią įspūdį jai padarė lietuviškojo ir bendrojo europietiško požiūrio į NATO bei saugumą skirtingumas.
„Pokalbiai apie atskirą Europos saugumo sistemą pas mus yra retenybė; tuo tarpu Europoje apie tai šnekama be jokios disidentinės potekstės. Akivaizdu, kad Europos ir JAV interesai gali skirtis, ir Lietuva, šiuo metu atkakliai tebesilaikanti tradicinės amerikiečių dominuojamo euroatlantinio saugumo sampratos, rizikuoja atsilikti nuo Europoje vykstančių procesų ir nepritapti prie naujai kuriamos koncepcijos“. Profesorė optimistiškai įvertino Lietuvos narystės šansus, bet pabrėžė, kad siedama bendradarbiavimą karo srityje beveik vien tik su JAV, o kitose srityse – su Europa, Lietuva demonstruoja savo politikos nelankstumą ir iš esmės ignoruoja savo pačios interesus.
Europos saugumo sistemos vizija
Nauja Europos saugumo sistema, anot K. Prunskienės, anaiptol nereiškia Aljanso silpninimo. Atvirkščiai – tai padės stabilizuoti NATO vidaus santykius ir rasti pusiausvyrą, o taip pat įtvirtinti europietiškąjį saugumo supratimą – akcentuoti socialinių, mokslinių ir švietimo programų, taikos misijų bei kitų sąveikos formų svarbą. Pasak mūsų pašnekovės, kaip tik tokią stipriojo Aljanso schemą, kurios abidvi dalys būtų lygiavertės ir kiekviena atskirai visavertė, Potsdamo dialogų dalyviai pripažino perspektyviausia.
Europos saugumo sistema nebus išbaigta, neprisijungus šalims-kandidatėms, o taip pat Rusijai. „Gerokai atšilęs“ šaltasis karas ir nauja tarptautinė padėtis po rugsėjo 11-osios išpuolių neišvengiamai skatina Rusijos suartėjimą su Vakarais. Bet dėl objektyvios geografinės padėties ir tebegyvuojančio konkurencinio Amerikos ir Rusijos santykių elemento pastarajai „gerokai lengviau susišnekėti dėl Europos ir Eurazijos saugumo su pačios Europos šalimis, nei su partneriais už Atlanto“, – pažymėjo profesorė.
Lietuvai reikės jungtis prie Europos saugumo schemos
Lietuvai, kaip ir kitoms pakvietimo laukiančioms valstybėms, irgi teks jungtis būtent prie Europos saugumo schemos – tai vėlgi lemia objektyvios priežastys. Anot K. Prunskienės, kuo greičiau tai bus suvokta mūsų šalyje, tuo didesni šansai sukurti darnią ir stiprią saugumo schemą visoje Šiaurės Atlanto erdvėje. „Niekam nebus geriau, jeigu Europos vaidmuo Aljanse bus menkinamas. Lietuva taip pat turi suvokti, kad iš jos tikimasi ne paklusimo, o apgalvotų ir racionalių veiksmų. Deja, dažnai to nenorime matyti – tai pailiustruoja situacija su korporacijos „Williams“ atėjimu į mūsų rinką, kai vienu iš argumentų pasirašyti šią nuostolingą Lietuvai sutartį tapo siekis pademonstruoti lietuvių lojalumą JAV – ir taip neva pagerinti savo integracines perspektyvas“, – ironizavo Seimo narė.
Europos saugumas yra per plati tema vienam nedideliam straipsniui. Tad tiesiog pripažinkime faktą – šioje srityje irgi egzistuoja ir yra sveikintina pliuralistinei demokratijai būdinga nuomonių įvairovė. Bet turbūt daugeliu punktų mūsų visų nuomonė sutaptų su K. Prunskienės požiūriu: Lietuva iš tikrųjų turėtų stoti į NATO lygiateisiškumo ir kooperacijos principais, atstovaudama pirmiausia savo nacionaliniams interesams ir vieningos Europos vertybėms.
Su K. Prunskiene kalbėjosi Lauryna Zaleckaitė,
Tomas Tomilinas, Vadimas Vileita