Korporacijos neretai siejamos su įvairiausiais atributais bei simboliais. Jose labai svarbios spalvos, ne viena turi savo vėliavą, herbą, cirkulį, šūkį, juostas.
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje „Nike” kepurė dažniau dėvima negu studento universitetinė kepurėlė, ar „Levi’s” diržas yra kur kas populiaresnis nei tautinė juosta, korporantų juostos, kepurėlės, ženkliukai, švelniai tariant, atrodo keistai.
—
Atributai
Kaip rašoma tarptautinių žodžių žodyne, atributas yra esminis arba specifinis daikto, reiškinio požymis arba ženklas. Tai – esminė, būtina objekto savybė, be kurios šis neegzistuoja. Atributą galima suvokti tiek kaip sąmoningai sukurtą darinį, tiek ir kaip atsitiktinę savybę.
Reikia pasakyti, kad korporacijose atributai dažniausiai yra konstruojami, jų kūrimas yra sąmoninga korporacijos politika. Žinoma, tam tikras atsitiktinumo faktorius egzistuoja (tarkim, kodėl pasirenkama viena ar kita spalva), tačiau net ir spontaniškai atsiradęs atributas dažniausiai yra įprasminamas, stengiamasi jį pajungti visai atributų sistemai, ilgainiui jis yra mitologizuojamas ir tampa išskirtiniu konkrečios korporacijos nario požymiu.
Atributai atlieka mažų mažiausiai dvi – išskiriamąją (negatyviąją) ir jungiamąją (pozityviąją) – funkcijas. Korporacijos dažniausiai yra į vidų orientuoti socialiniai dariniai, tad korporantų išorinis išskirtinumas dažniausiai yra antraeilis dalykas. Todėl vargu ar galima teigti, jog korporacijos atributų svarba siejama su negatyviąja (išskiriančiąja) funkcija. Išorinės identifikacijos reikšmė nublanksta ir suvokiant, jog konkrečioje erdvėje gali būti daug žmonių, dėvinčių identiškus marškinius, tačiau jie nebūtinai turi turėti kažką bendra. O korporacijoje yra kaip tik priešingai – korporantai, pasipuošę vienodomis juostomis, išreiškia savo narystę korporacijoje. Narystė šiuo atveju reiškia pritarimą konkrečioms vertybėms – ar tai būtų Tėvynė, ar Mokslas, ar Žmogus.
Taigi nors atributo išskiriamoji funkcija ir yra ryški, tačiau jo svarba yra labiau suprantama grupės viduje, o ne išorėje. Tad prasminga akcentuoti atributų pozityviąją (jungiamąją) funkciją. Jie rodo priklausomybę, lojalumą organizacijai.
Simbolika
Kiekvienas atributas turi tam tikrą simbolinį krūvį. Simbolis yra ženklas, reiškiantis tam tikrą idėją ar turintis kokią nors sutartinę reikšmę. Spalvos yra ypač imlios įprasminimui: pavyzdžiui, raudona gali būti suprantama kaip išlietas kraujas, kova už nepriklausomybę, kančia, skausmas, juoda – kaip išmintis, balta – tyrumas, švara, nekaltybė ir taip toliau.
Ant korporacijų kepurėlių yra išsiuvinėtos monogramos (cirkuliai), korporantams reiškiančios konkrečius dalykus. Pavyzdžiui, ne korporantui trijų raidžių derinys „PPB” arba „IMK” reikštų tiesiog tris raides, o korporacijos „RePublica” nariui tai reiškia monogramos „Pro Publico Bono” (bendram labui) arba šūkio „Ištikimybė! Mokslas! Kilnumas!” formulę.
Taigi simboliai yra tam tikrų nematomų dalykų vizualizavimo rezultatas, tarsi tam tikro turinio išraiška. Korporacijai svarbios vertybės, principai per simbolius yra „įrašomi” į atributus. Kitaip tariant, atributai yra tarsi tų simbolių, ir tuo pačiu juose glūdinčio turinio, įdaiktinimas. Jie primena kiekvienam nariui, kodėl jis yra toje bendruomenėje ir kokiais idealais vertėtų vadovautis.
Atributai ir simboliai neabejotinai yra svarbūs ne tik korporacijoms, bet ir kiekvienam socialiniam dariniui. Kiekviena struktūra, suinteresuota savo tvirtumu, vieningumu, neišvengiamai ieško kuo glaudesnių savo narių saitų. Atributai ir simboliai yra viena iš galimybių kurti arba stiprinti žmonių grupę ne tik vizualiniu, bet ir mentaliniu lygmeniu. Atributai ir simboliai yra nuoseklus ir sąmoningas konkrečių minčių, idėjų, principų struktūravimo ir jungimo į vieningą sistemą rezultatas. Buvimas po viena vėliava, vienodos juostos, kepurėlės ar žiedai išreiškia ne tik priklausymą organizacijai, tačiau ir pritarimą jos ideologijai. Ilgainiui atributai ir simboliai mitologizuojami, tampa tradicija ir nusipelno visų organizacijos narių pagarbos.
Vytis Jurkonis