Didysis karas Oskarą Milašių, poetą, išleidusį jau ne vieną knygą savo lėšomis, užklupo Prancūzijos sostinėje, kur imtos niokoti vokiečių parduotuvės, prie Invalidų rūmų nusidriekė virtinės vyrų, norinčių tapti savanoriais. Kur kas žinomesnis Rusijoje eiliuotojas, simbolistas Jurgis Baltrušaitis tuo metu su … skaityti toliau…
Viena svarbiausių atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės politinių figūrų – Prezidentas Valdas Adamkus – dalijasi gyvais prisiminimais apie patirtis egzilyje ir glaudžius ryšius su lietuvių pokario inteligentija: iškiliomis kultūros, diplomatijos asmenybėmis, bendraminčiais santariečiais išeivijoje ir kitais jį įkvėpusiais intelektualais. Pokalbį transliavo … skaityti toliau…
Ar prisimenate personažą iš Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Mistras“ arba to paties pavadinimo Rimo Tumino spektaklio – pamišėlį Towianskį, dariusį didelę įtaką poetui Adomui Mickevičiui? Šiame tekste užtiksite ir juos, ir dar vieną lenkų kilmės mistiką, nepagailėjusį pastariesiems dviem kritikos. Tiesa, … skaityti toliau…
Baigiantis 2010 – iesiems metams, kai buvo dera minėti gražią dviejų dešimtmečių Lietuvos Nepriklausomybės sukaktį, jūsų rankose naujas „Post Scriptum“ numeris. Dar kartą – žvilgsnis į netolimą praeitį, kurią daug kas atsimena. Nes dalyvauta ir būta ar bent jau pažinota. skaityti toliau…
Apie Vilnių rašyta daug, ypač eilėraščių. Todėl ir įdomu bent jau pro raktų skylutės didumo plyšį pažvelgti į sostinės įvaizdį šių laikų poezijoje. Savaime suprantama, jog Kazio Bradūno Vilnius skiriasi nuo Aido Marčėno Vilniaus ir Alfonso Nykos – Niliūno miestas nepanašus į Juliaus Kelero miestą. Skirtingos kartos mato skirtingai, todėl ir kyla klausimas, kaip ir kodėl miestas matomas kitu kampu. O gal dėl istorinių įvykių, materializmo ar globalizacijos asmens tapatinimasis su miestu ir domėjimasis juo apskritai išnyko? skaityti toliau…