Už ką balsuotų būsimieji politologai? Preliminarūs TSPMI studentų apklausos duomenys

Įvairios apklausos, susijusios su Lietuvos piliečių politinėmis preferencijomis, partine identifikacija, politikų populiarumu, yra rengiamos nuolat. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute jau senokai gimė idėja surengti savus sociologinius tyrimus ir išsiaiškinti, kas studijuoja institute, kaip tie žmonės žvelgia į Lietuvos politinę padangę, į kurią pusę labiau krypsta jų politinės simpatijos bei antipatijos. Kaip tik tokia apklausa buvo surengta visai neseniai. Tai antroji apklausa TSPMI istorijoje, tačiau pirmą kartą ji apėmė ne tik su instituto aktualijomis susijusius klausimus, bet ir grynai politinio pobūdžio problemas. Šiame straipsnyje pateikiame pačius karščiausius preliminarius tyrimo rezultatus. TSPMI studentų politines nuostatas stengtasi išsiaiškinti dešimčia klausimų. Jie visų pirma apėmė informaciją apie apklausiamųjų vietą kairės-dešinės politiniame spektre, partines preferencijas, priklausomybę partijoms bei jaunimo organizacijoms. Be to, buvo stengiamasi išsiaiškinti, kokie motyvai lemia politikos mokslų studentų pasirinkimą, balsuojant rinkimuose (už partijas bei atskirus kandidatus). Taip pat domėtasi jaunųjų politologų nuomone apie integraciją į euroatlantines organizacijas. Ir galiausiai užduotas klausimas apie tai, kurį kandidatą iš pateiktų studentai rinktų LR Prezidentu. Taigi pamėginkime apibendrinti gautus rezultatus. Politiniame kairės-dešinės spektre svarstyklės aiškiai krypsta dešiniųjų naudai. Maždaug 44% visų respondentų nurodė, jog identifikuoja save su dešiniąja spektro puse. 20% labiau linksta į centrą ir tik 9% – į kairę. Tuo tarpu 27% studentų dar yra apskritai neapsisprendę dėl savo pozicijos skalėje. Atsakymai apie partines preferencijas tik patvirtina dešinę aberaciją. Apytikriai 49% apklaustųjų atidavė savo simpatijas dešiniojo sparno partijoms: liberalams – 24%, konservatoriams – 22% ir krikščionims demokratams – 3% respondentų. Centristams, socialliberalams bei socialdemokratams balsų teko žymiai mažiau – atitinkamai 9.3 ir 13 nuošimčių, 3% surinko Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga. Be to, nemažas skaičius apklaustųjų – net 23% – dar nėra apsisprendę dėl savo partinių simpatijų. 

Pastarasis rezultatas galbūt iš dalies siejasi ir su sąlyginiu TSPMI studentų pasyvumu dalyvaujant partinėje veikloje – tik 3% respondentų teigė priklausą vienai ar kitai politinei partijai, taip pat nedaugelis anketose nurodė narystę jaunimo politinėse organizacijose – maždaug 17%. Nors, turint omenyje nedidelį Lietuvos politinių partijų narių skaitlingumą bei ganėtinai menką visuomenės pasitikėjimą, tokie duomenys gal ir neturėtų stebinti. Kur kas daugiau studentų yra tvirtai apsisprendę dėl Lietuvos tarptautinės politikos krypties. Tai parodo aiškios nuostatos dėl Euroatlantinės integracijos. Šiuo klausimu studentai tarė triuškinantį „UŽ“. Teigiamus atsakymus dėl narystės NATO pateikė 85% apklaustųjų, o dėl ES – 86%. Prieš pasisakė atitinkamai 9 ir 7 nuošimčiai, o nuomonės neturėjo 6 ir 7 procentai apklausos dalyvių. Vienas iš sociologinio tyrimo tikslų buvo išsiaiškinti TSPMI studentų vienokio ar kitokio balsavimo rinkimų metu motyvus, sužinoti, kokią įtaką būsimiems politologams daro rinkiminė agitacija bei kiti veiksniai. Gauti rezultatai atskleidė įdomias tendencijas. Pasirodo, minėtoji rinkiminė agitacija neturi didelės įtakos respondentų pasirinkimui. 41% nurodė, jog ji padeda tik iš dalies apsispręsti, o 59% teigia, kad rinkiminės kampanijos neturi visiškai jokio poveikio jų preferencijoms. Lemiamą postūmį tam tikro pasirinkimo link padaro partijų programos bei ideologija (68%), o taip pat asmenybės, priklausančios partijai (32%). Balsuojant už atskirus kandidatus, dažniausiais motyvais įvardijami: politinė patirtis (57%), išsilavinimas (40%), partinė priklausomybė (31%), asmeninis patrauklumas (26%), amžius (1%). Be to nedidelį vaidmenį atlieka ir rinkiminė agitacija, kurią savo atsakymuose nurodė 6% apklaustųjų. Ir baigiant sociologinio tyrimo analizę beliko išsiaiškinti, kaip pasiskirstė studentų simpatijos tarp atskirų politikų, kurie, visai tikėtina, dalyvaus artėjančiuose LR Prezidento rinkimuose. Čia ir vėl išryškėja dešinės (bei centro dešinės) palaikymo tendencijos, nes pirmas tris vietas pasidalijo kaip tik pastarojo flango atstovai. Dabartinis šalies prezidentas V. Adamkus aiškiai pirmauja su 32% studentų simpatijų, antroje vietoje atsidūrė A. Kubilius (23%), o trečias, ryškiai atsilikdamas nuo pirmųjų dviejų, rikiuojasi E. Gentvilas (9%). Kaip ir pastarasis visi likusieji kandidatai neperžengė l0 procentų ribos: vienas iš valstybinio masto apklausų lyderių premjeras A. Brazauskas gavo vos penkių procentų studentų palaikymą, kitas būsimųjų rinkimų favoritas Seimo pirmininkas A. Paulauskas – aštuonių procentų. Likę kandidatai išsidėstė taip: J. V. Paleckis (7%), K. Glaveckas (5%), K. Bobelis (4%), R. Paksas (3%), K. Prunskienė (3%) ir V. P. Andriukaitis (1 %). Palaikymo nesulaukė Č. Juršėnas bei R.Pleikys. 

— Pastabos: Apklausoje dalyvavo 88 atsitiktinai atrinkti I, II ir III kurso studentai (maždaug 30% visuose kursuose studijuojančių žmonių). Apklausą rengė TSPMI studentų korporacija „RePublica“. Straipsnyje pateiktų duomenų analizę atliko Greta Skeberdytė, Giedrė Biržytė ir Donatas Bedulskis. 

 

3 atsiliepimai apie straipsnį “Už ką balsuotų būsimieji politologai? Preliminarūs TSPMI studentų apklausos duomenys

  1. Thanks Drew. I have been doing a lot of praying, I am sure that I will be doing a lot more before this is through. Thank you for worudnfel and wise words. Peace.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.