Akademinė korporacija „Romuva” Melburne

06_romuva_melburnas.jpgStraipsnio autorius – Melburne (Australija) veikiančios lietuvių išeivių korporacijos „Romuva” filisteris. 81 metų filisteris – paskutinysis iš senųjų korporacijos narių, dar menančių „Romuvos” gyvavimą tarpukario Lietuvoje, išlaikęs ir puoselėjantis lietuvybę bei lietuviškos studentų korporacijos tradicijas tolimojoje Australijoje.

Kalba netaisyta

Atsidūrė Australijoje

Nepriklausomoje Lietuvoje, po Pirmo Pasaulinio karo, Korp. „Romuva“ įsisteigė 1930 metais Vytauto Didžiojo Universitete Kaune. Tuo metu Universitete karštai virė akademinis gyvenimas ir jau veikė virš 30 korporacijų. Deja neilgam, užgriuvus sovietų slibinui, korporacijos tapo uždarytos, daugelis korporantų tapo išvežti į Sibirą, kiti žuvo, dar kiti atsidūrė Vokietijoje ir vėliau Amerikoje, Kanadoje, Australijoje ir kituose kraštuose.

Keturi buvusieji Korp. „Romuva” filisteriai ir trys vaidelutes atsidūrė Australijoje. Vienas iš romuviečių, Fil. Stasys Stankūnavičius, atgaivino Korp. „Romuvą” Melburne 1966 metais. Jis taip pat prisiminė, kad 1934 metais Korp. „Romuva” ir latvių Korp. „Beveronija” pasirašė kartelį – korporantišką draugiškumo sutartį, o čia gi Melburne gyveno vienas iš latvių filisterių, pasirašiusių kartelį, – beveronas Fil. Karlis Zitars. Komilitonai nuoširdžiai dirbo, atgaivino ir užaugino korporaciją tolimoje Australijoje.

Ilgėjomės savo Tėvynės

Patraukti ir sudominti Europos universitetų tradicijomis lietuvišką jaunimą, bestudijuojantį Australijoje, paskatino daugelis faktorių. Vienas iš jų, kad Australijos universitetai tradicijų neturėjo ir neturi, išskyrus politines partijas bei porą organizacijų. Kitas, mums labai nepatiko tuo metu komunistuojantis australiškas universitetinis jaunimas, kuris neturėjo jokio supratimo apie komunizmą, o tik sekė madinga srove, kiršino visuomenę, rengė protestus ir kėlė nerimą.

Tuo tarpu mes, lietuviai, ilgėjomės savo Tėvynės ir prisimindavome jaunystę ir studijas. Skaitėme turiningą Vilniaus ir Kauno universitetų istoriją ir garbingą praeitį, šventėme Universiteto jubiliejus, rašėme straipsnius ir knygas.

Buvusieji Vilniaus ir Kauno universitetų studentai su nostalgija, gyvendami toli nuo Tėvynės, negalėjo pamiršti studentiškas korporacijas. Pavyzdžiui, juk mes galime tik didžiuotis, kad seniausia korporacija „Littuania” buvo įsteigta 1820 metais Karaliaučiaus Universitete. Tokio senumo korporacijų nei latviai, nei estai neturi.

Kitos studentų draugijos

Korp. „Littuania” pasirinko žalia – balta – raudona spalvas, vėliavoje buvo įrašytas šūkis – „Littuania in aeternum” (Lietuva – amžinai). Korporacijos moto tapo „Littuania dir gehor’ ich” (Lietuva, aš Tau priklausau). Herbas turėjo įrašą: „Durate et vosmet servate secundis” (Išsilaikyk ir padėk vienas kitam).

Didelį akstiną telktis, burtis ir veikti Melburno romuviečiams suteikė Lietuvos kultūros istorijoje minimos studentų draugijos, kurios veikė Vilniaus Universitete ir vėliau, po Universiteto uždarymo 1832 metais, tęsė savo veikimą. Paminėtinas Dorpato (Tartu) Universitetas, kuriame tuo metu studijavo 1438 studentai.

Tuo metu labai stipriai Dorpate veikė vokiečių korporacijos, kurias sudarė Pabaltijo ir Pavolgės vokiečiai. Lietuviai kurį laiką būrėsi su lenkais korporacijoje „Polonia”, bet vėliau įsteigė savo „Lietuvių Dorpato Studentų Draugiją”, kuri, nors ir nebūdama korporacija, veikė pagal korporantiškas tradicijas.

Sankt Peterburgo Universitete 1904 metais įsikūrė lietuvių medikų Korporacija „Fraternitas Lithuanica”. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę 1918 metais ir įsikūrus Vytauto Didžiojo Universitetui 1922 metais, „Fraternitas Lithuanica” sėkmingai veikė iki Sovietų okupacijos 1940 metų.

Trijų baltų tautų korporacijos veiks kartu

Bet grįžkime į Korp. „Romuva” raidą Melburne. Fil. Stasys Stankūnavičius surado, kad gretimajame Adelaides mieste gyvena dar vienas Korp. Romuva įkūrėjų – Fil. Liudas Martinkus. Jie kartu nutarė atgaivinti Korp. „Romuva” įstatus, statutą, prisiminti korporantiškus principus. Šis didelis darbas užtruko kelis metus, reikėjo susirašinėti su buvusiais filisteriais, gyvenančiais Amerikoje, o su Lietuvoje gyvenančiais korporantais susirašinėjimas buvo tuo metu neįmanomas.

Fil. Stasys Stankūnavičius, bendraudamas su latvių korporacijomis „Beveronija”, „Selonija”, „Letonia”, „Lettgalija”, „Lettica”, ir estų „Ugala” senjorais, papildė ir modifikavo Korp. „Romuva” statutą, tam, kad būtų lengvesnis bendras Baltų korporacijų veikimas, nes buvo nutarta, kad trijų baltų tautų korporacijos veiks kartu, švęs Gegužės Komersą (tradicinę korporantų šventę), dalyvaus atskirų korporacijų gimtadieniuose ir panašiai. Fil. Stasys Stankūnavičius į šį darbą įtraukė ir kitus romuviečius, ir kartu mes studijavome Europos Universitetų studentų veikimą, rausėmės po bibliotekas, skaitėme ir nagrinėjome vokiečių, latvių ir estų studentų akademinį veikimą. Gautos informacijos suteikė mums pažinojimą, kas tai yra akademinis veikimas.

Tokiu būdu Korporacija „Romuva” įgavo labai gerus pagrindus, dėka išleisto naujo statuto ir įstatų bei principų, kurie buvo besąlyginiai prisilaikomi ir lydėjo romuviečių veiklą iki mūsų dienų. Korp. „Romuva” obalsis „Amico, Patriae, Unitati Aestiorum” (Draugui, Tėvynei, Aisčių Vienybei) puikiai atitiko mūsų tuolaikiniam veikimui. Kaip ir visos kitos organizacijos, Korp. „Romuva” dirbo tiktai Lietuvos gerovei ir stengėsi padėti mūsų tautai, kiek tik leido sąlygos ir galimybės.

Baltų Gegužės Komersas

Korp. „Romuva” sparčiai augo ir stiprėjo. Susidarė nemažas korporantiškas turtas: didžiulis herbas, vėliava, vėliavnešių odinės pirštinės, trys ceremonijų rapyros ir trys paprastos, perpetiniai sarfai, korporantiškos taurės, dovanotos taurės, alaus kaušai su įgraviruotomis korporanto pavardėmis, ceremonijų stalo staltiesės, žvakidės, fuksų ir filisterių kepuraitės (atsarginės), protokolai, dainynai ir t.t.

Pirmasis Baltų Gegužės Komersas – Metinė šventė – įvyko Estų Namuose 1977 metais, ir nuo to laiko iš eilės ją rengia lietuviai, latviai ir estai. Kiekviena korporacija rengia šventę šiek tiek skirtingai, pavyzdžiui, romuviečiai pradeda Komersą neformaliai su alumi. Vėliau visi dalyviai kviečiami į salę. Trijų tautų Senjorai (Senjorais mes vadiname korporacijos vyriausiąjį) įeina su rapyromis ir sėda prie oficialaus stalo. Po kiekvieno senjoro žodžio giedamas Tautos Himnas.

Po šios oficialios dalies prasideda Krašto Valdovo ceremonija. Pradžioje kviečiamas Korporacijos pats seniausias ir garbingiausias filisteris ir giedamas Gaudeamus Igitur. Krašto Valdovo ceremonija – tai sena europiečių korporantų tradicija, kurios metu iš eilės dalyviai duoda priesaiką Tėvynei ir Draugui. Jos metu dalyvis duria su rapyra savo kepurę. Baigiama su šūkiais: Lietuvai Tėvynei, Romuvai, visom lietuviškom korporacijom, lietuvaitėm. Pasibaigus Krašto Valdovui, sėdama prie vaišių stalo. Giedama Filisterių ir kitos korporantiškos ir liaudies dainos, seka pasakojimai ir anekdotai. Šventė užbaigiama Gaudeamus Igitur.

Rūpinosi jaunaisiais lietuvaičiais

Apie 1970 – 1980 būdavo populiaru rengti balius. Korp. „Romuva” surengė didžiulį 10-ties metų gyvavimo balių 1976 metais. Tai buvo balius su orkestru, šokiais ir puikia vakariene. Dalyvavo du Australijos vyriausybės ministeriai su žmonom, Amerikos konsulas, Vokietijos Prekybos atašė Attache ir daugelis garbingų lietuvių veikėjų, latvių ir estų korporantai.

Korp. „Romuva” rūpinosi jaunaisiais lietuvaičiais, surengdavo jiems šokius ir subuvimus, o baigusius Lietuvių kalbos kursus apdovanodavo įrėmintu Vyties paveikslu. Kuri laiką romuviečiai leido laikraštuką, bet, deja, neilgai. Mūsų komilitonų lietuvių kalbos mokėjimas buvo per prastas.

Fil. Stasys Stankūnavičius susirašinėdavo su Vokietijos ir Japonijos filisteriais. Vienu metu palaikėme santykius su japonų Tokyo Korp. „Edo Rhenania”. Pas mus lankėsi jų atstovas. 1992 metais Vokietijos Ambasadoriaus Australijai Dr. Franz Kiel rūpesčiu mus aplankė ir dalyvavo mūsų komerse Kelno Korp. „Rheinstein”.

Palaikėme korespondecinius ryšius su paskutiniuoju Prūsų Lietuvių Korp. „Littuania” filisteriu Dr. Passauer, kuris prieš mirdamas mus apdovanojo brangia taure su gražiu įrašu.

1995 metais atsiliepdami į Pasaulio Lietuvių Inžinierių ir Architektų atsišaukimą, piniginiai parėmėme Fondą atstatyti Medininkų pilį. Mūsų konvetuose (susirikimuose) kviečiami paskaitai ar pokalbiui ir ne-korporantai. Metų bėgiuose mūsų pokalbiuose dalyvavo daktarai, inžinieriai, architektai, mokslininkai.

Laikui bėgant Korp. Romuva sumažėjo skaičiumi ir dabar mūsų liko tik dešimt. Tai skaudi emigrantų dalia. Bet, kaip ten bebūtų, žadame išsilaikyti iki galo.

Jurgis Žalkauskas

1 atsiliepimas apie straipsnį “Akademinė korporacija „Romuva” Melburne

  1. Using these display positions to run content is going to become a lot more common. At Collective Content we’re being asked to create assets (or whatever you want to call the content) that can appear in several places, including excerpts for the brief space in these units.As an aside, this might also prove an easier way of measuring how effective a cofinet-ntrst approach is, through third-party ad serving platforms rather than directly from publishers when native ads appear in main content streams. Not always, but sometimes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.