Apie įstatymų dvasią

Keturiolikta knyga. “Apie įstatymus ir jų santykį su klimato savybėmis“

I skyrius
Bendra idėja

Jeigu tiesa, kad proto ir širdies aistrų pobūdis įvairiose klimato zonose skirtingas, tai dėsniai turi atitikti skirtingas aistras ir skirtingus charakterius.

II skyrius
Apie tai, kiek skiriasi žmonės, gyvenantys skirtingose klimato zonose

Nuo šalto oro mūsų kūno paviršiuje esantys audiniai susitraukia, įsitempia ir iš galūnių į širdį priplūsta daugiau kraujo. Nuo šalto oro raumenys susitraukia, dėl to sustiprėja jų galia. Šiltas oras, priešingai, paviršinius audinius atpalaiduoja, ištempia juos, todėl sumažėja jų galia ir stangrumas.

Dėl šios priežasties žmonės, gyvenantys šaltuose kraštuose, stipresni. Jų širdies veikla bei audiniuose esančių nervų galūnėlių reakcija geresnė, taip pat geresnis skysčių balansas, kraujas energingiau plūsta į širdį, kuri savo ruožtu irgi būna stipresnė. O kai stipri širdis, žmogus labiau pasitiki savimi, būna drąsesnis. Individas, suvokiantis savo pranašumą, mažiau linkęs kerštauti, jis jaučiasi saugesnis, kitaip tariant, būna nuoširdesnis, mažiau įtarus, nelinkęs per daug politikuoti, gudrauti. Karšto klimato zonų gyventojai drovūs kaip seniai, šaltų kraštų gyventojai drąsūs kaip jaunuoliai.

Šalto klimato zonose žmogaus jautrumas malonumams labai mažas, didesnis – vidutinio klimato kraštuose ir didžiausias – karštuose kraštuose. Klimato zonos skirstomos pagal geografinės platumos laipsnius, būtų galima skirstyti ir pagal žmonių jautrumo laipsnį. Mačiau operų Italijoje ir Anglijoje; tie patys spektakliai, tie patys atlikėjai, tačiau ta pati muzika italams ir anglams darė nevienodą įspūdį; vienus jaudino labai, kiti reagavo abejingai, ir tai man buvo nesuprantama.

Tas pats ir su skausmo jutimu; skausmas atsiranda plyštant mūsų kūno audiniams. Gamtos kūrėjas sutvarkė taip, kad, kuo didesni plyšimai, tuo stipresnis skausmas. Bet akivaizdu, kad šiauriečių masyvūs kūnai ir grubūs audiniai tokį reiškinį patiria rečiau nei švelnūs pietiečių audiniai, todėl jų sielos ne tokios jautrios skausmui. Kad padidėtų maskvėno jautrumas, reikėtų jam nudirti odą.

Pietiečių organai švelnesni, todįl tų žmonių sielos labai jautriai reaguoja į visa tai, kas susiję su dviejų lyčių susijungimu; karštuose kraštuose viskas krypsta tąja linkme.

Šiaurėje pamatysite žmonių, turinčių mažai ydų, gana daug gerų savybių, labai nuoširdžių ir nuoširdaus būdo. Kuo toliau į pietus, tuo labiau tolstate nuo pačios moralės: tenai daugiau aistrų, daugiau nusikaltimų, žmonės stengiasi vienas kitą pranokti viskuo, kas gali kurstyti tas aistras. Vidutinio klimato kraštuose pamatysite nestabilaus elgesio tautų, tenai netgi žmonių ydos ir dorybės nepastovios, nes tai sąlygoja nepastovus tų kraštų klimatas.

Pernelyg karšto klimato srityse kūnas visiškai netenka jėgų. Tuomet kūno susilpnėjimas atsiliepia ir sielai: žmogus tampa viskam abejingas, niekuo nesidomi, neturi potraukio daryti kilnius darbus, žodžiu, visi jo polinkiai įgauna pasyvų pobūdį; tinginystė tampa laime; užuot aktyvinę savo dvasinę veiklą, žmonės labiau pasirengę pakelti bausmes, vergystė atrodo lengvesnė už proto pastangas, kurių reikia tam, kad galėtum save valdyti.

IX skyrius
Pramonės skatinimo būdai

Devynioliktoje knygoje rašysiu apie tai, kad tingios tautos pasižymi išpuikimu, kurį, mano nuomone, būtų galima panaudoti kovai su tinginyste, kitaip tariant, padariniai gali tapti kovos įrankiu kovojant su jų priežastimi. Pietų Europos tautos mėgsta būti pagerbtos, todėl labiausiai nusipelniusiems žemdirbiams ir amatininkams reikėtų skirti premijas. Ši priemonė tinka kiekvienai šaliai. Mūsų dienomis Airijoje ji padėjo įsteigti vieną didžiausių Europos drobės manufaktūrų.

Septyniolikta knyga. „Apie politinės vergijos įstatymų ir klimato sąlygų sąsajas“

II skyrius
Apie tautų didvyriškumo skirtybes

Jau sakėme, kad pernelyg didelis karštis pakerta žmonėms jėgas, susilpnina jų žvalumą, o šaltis – priešingai, – suteikia kūnui ir protui stiprybės, kuri leidžia žmonėms atlikti sunkius ir didžius darbus. Žmonių tvirtybės skirtumus galima įžvelgti ne tik lyginant skirtingas tautas, bet ir palyginus tos pačios šalies žmones, gyvenančius skirtinguose regionuose. Šiaurės Kinijos gyventojai narsesni už pietų kinus, Šiaurės Korėjos gyventojai narsesni už savo tautiečius, gyvenančius pietuose.

Todėl nereikia stebėtis, kad silpnesnės dvasios karštųjų kraštų žmonės dažnai tapdavo vergais, tuo tarpu šaltųjų kraštų žmonės gebėjo išsaugoti laisvę. Tiek vergijos, tiek laisvės ištakos tos pačios – natūralios.

Tą patį galima pasakyti ir apie Ameriką; Meksikos ir Peru despotinės valstybės buvo netoli ekvatoriaus, beveik visos laisvos gentys gyveno ir tebegyvena arčiau abiejų Žemės polių.

VI skyrius
Dar viena Azijos vergijos ir Europos laisvės fizinė priežastis

Azijoje visada egzistavo didžiulės imperijos, Europoje jos parastai žlugdavo. Reikalas tas, kad milžiniškas Azijos lygumas kalnai ir upės dalija į kur kas didesnes sritis negu Europoje. Azija arčiau pusiaujo, todėl jos vandens telkiniai greičiau nusenka, viršukalnėse mažiau sniego, nelabai vandeniningos upės priešų nesustabdo.

Todėl Azijai labiausiai tinka despotinis valdymas ir, jei joje nebūtų žiaurios vergijos, ji labai greitai subyrėtų į mažesnes valstybes, tačiau tai neatitiktų gamtinių žemyno regionų.

Kai kuriuose gamtiniuose regionuose susikūrė kelios vidutinio didumo valstybės, kuriose valdymas pagrįstas įstatymais; toks valdymas nesusilpnina valstybės, priešingai, ją tik sustiprina. Esant tokiam valdymui ji sužlunga, būna silpnesnė už kitas valstybes.

Kaip tik dėl to Europoje įsigalėjo laisvės dvasia, kurios dėka kiekviena jos šalis sunkiai paklūsta svetimai jėgai – nebent pastaroji, vadovaudamasi prekybos įstatymais, padeda plėtotis šalies prekybai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.