Freshkills – kosmoso nužvelgiamos inžinerinės gamtos pamokos?

Fresh Kills

nyc.gov nuotrauka

Išgirdus Freshkills pavadinimą, gerą penkiasdešimtmetį niujorkiečio vaizduotėje iškildavo šiukšlių kalvos. Čia, Niujorko Staten Ailando rajone, pelkinga žemės ūkio paskirties teritorija Freshkills 1947 metais buvo paversta šiukšlių sąvartynu. Numatytas kaip laikinas objektas, ilgainiui jis virto pagrindiniu Niujorko miesto šiukšlynu, o galiausiai – didžiausiu pasaulio sąvartynu bei didžiausia žmogaus sukurta struktūra pasaulyje. Sklido kalbos, kad kaip ir Didžioji kinų siena, taip ir 890 hektarų Freshkills teritorija yra matoma iš kosmoso. Sąvartyno naudojimo piko metu čia buvo atvežama po 20 baržų, t.y. po 650 tonų šiukšlių per dieną, ir amžiaus pradžioje šiukšlių kalvos jau viršijo Laisvės statulos aukštį. O vietiniai ėmė skaičiuoti, kada Freshkills pagaliau taps aukščiausiu Šiaurinės JAV pakrantės tašku. Būtent tada sąvartyno likimu pradėjo rūpintis aktyvistai, kurių dėka JAV Aplinkos apsaugos agentūra, miesto meras Rudolphas Giulianis bei valstijos gubernatorius George’as Patakis sutarė iki 2001 metų pabaigos sąvartyną uždaryti. Bet tik 2003 metais, darkart jį laikinai atidarius „laidojant“ 2 milijonus tonų Pasaulio Prekybos Centro tragedijos liekanų, šiukšlynas galutinai užbaigė savo veiklą. O šiukšlės išsikėlė už miesto ribų: suspaustos konteineriuose, jos keliauja į Pietų Kaliforniją, Virdžiniją, dalis sudeginama Naujojo Džersio atliekų perdirbimo (angl. waste to energy) gamykloje.

„Tai didžiausias perdirbimo projektas pasaulyje“, – dar prieš pora metų apie Freshkills skelbė parko administratorė E. Hirch. O skalsios antraštės, deklaruojančios ekologinius šūkius, jau beveik penkmetį kalba apie prasidėjusią Freshkills sąvartyno transformaciją į parką (eko-parką!) – formaliai antrą (praktiškai pirmą) pagal dydį Niujorko mieste. Šiuo metu teritorija jau kviečia lankytojus įvertinti, kaip atliekų valdymas tampa pavyzdinės ekologijos pamokomis.

energetika. išteklios šiukšlės.

Fresh Kills sąvartynas

Milžiniški niujorkiečių suformuoti šiukšlių kalvynai – Freshkills sąvartynas 1990m. (nuotr. Stephen Ferry Getty Images)

Apie 40 procentų Amerikoje pagaminamo maisto atsiduria šiukšlyne, o Europos Sąjungos piliečiui tenkantis metinis šiukšlių kiekis siekia 6 tonas – augant šiems skaičiams, šiukšlių panaudojimas gaminant energiją tampa įprasta išsivysčiusių valstybių praktika. Pūvančios atliekos į aplinką išskiria taip vadinamas „šiukšlių dujas“ (ang. landfill gas), susidedančias iš metano (CH4) ir anglies dvideginio (CO2). Dėl šių dujų keliamos gaisro bei šiltnamio efekto grėsmės, jos yra apdorojamos, t.y. surenkamos ir perdirbamos elektros energijos ar šilumos gamybai – tai svarbu žiūrint tiek per ekonominę, tiek per ekologinę prizmę.

istoriniai ir infrastruktūriniai Freškilso parko sluoksniai. schema iš "Fresh Kills Park: Draft Master Plan" dokumento.

Istoriniai ir infrastruktūriniai Freshkills parko sluoksniai. Schema iš „Fresh Kills Park: Draft Master Plan“ dokumento.

Šis metodas taikomas ir Freshkills – didžiausiame XXI a. post-savartyne. Šiukšlių sluoksnis čia stipriai izoliuotas bei padengtas keliasluoksniu dirvos paklotu. O apie 640 tolygiai pasiskirsčiusių šulinių, prasiskverbusių į atliekų sluoksnį, vakuuminės sistemos pagalba surenka pūvančių šiukšlių dujas ir jas vamzdynais tekina į sąvartyno teritorijoje stūksančią jėgainę, kurioje išgryninamas vartojimui tinkamas metanas.

Paprastai šiukšlynų dujos surenkamos per 10-15 metų, taigi Freshkills jomis dar tenkinsis gerą dešimtmetį. Ilgainiui sumažėjus šiukšlių išmetamų dujų kiekiui ir energijos gamybai pasidarius nebeefektyviai ir ekonomiškai nebeatsiperkančiai, mažais (leistinais) kiekiais jos bus išleidžiamos į atmosferą. Parke įrengti žąsies kaklelio vamzdžiai jau pasiruošę atlikti šį pasyvaus ventiliavimo procesą.

Freshkills pūvančios šiukšlės išleidžia tiek dujų, kad jų išskirto metano užtenka apšildyti 22 tūkst. namų: kasdien, naudojant dujų surinkimui skirtų šulinių tinklą, parkas išgauna beveik aštuonis milijonus kubinių pėdų (226500 kubinių metrų) šiukšlynų dujų, iš kurių pusę jau išvalyto ir vamzdynams pritaikyto kuro pavidalu miestas tiekia vietiniam naudojimui. Šiukšlynų dujų surinkimo ir perdirbimo procesai šalia šiltnamio efekto mažinimo Niujorkui dargi atsiperka finansiškai –  miestas surenka vidutiniškai 12 milijonų biudžeto pajamų per metus.

ekologija. žaliuojančios šiukšlių kalvos.

Šalia atleikų virsmo pelninga energija, Freshkills teritorija yra unikali savo gamtinio karkaso atstatymo (angl. reclaim) masteliu. Beveik triskart didesnis už keturių kilometrų ilgio Niujorko miesto Centrinį parką, Freshkills žada pasiūlyti tobulai sukonstruotą natūralios gamtos simuliaciją. Dar neseniai besiskundusi laukinių šunų ir žiurkių keliamais pavojais, šiukšlių kalvas klestinčia gamtine įvairove paslėpusi teritorija šiandien masina gamtininkus bei laukinių paukščių stebėtojus.

James Corner Field Operations architektų vizija keisti miesto praeitį ir ateitį. Nuotrauka: Fields Operations.

2009 metais Niujorko miesto Parkų ir rekreacijos departamentas pradėjo įgyvendinti bendrąjį planą, pagal kurį sąvartyno atstatymo į naudojamą teritoriją projektas keliais etapais bus įgyvendintas per 30 metų. Tai didžiausias Niujorko miesto parkų vystymo projektas nuo 1890 m., kuris yra unikalus savo ekologine restauracija – čia atkuriama turtinga buvusi pelkių ekosistema. Prie projekto dirba kraštovaizdžio architektai, biologai, pelkių, laukinės gamtos ir atliekų specialistai.

Teritorija susidės iš penkių poparkių (angl. subpark), iš kurių pirmasis – jau realizuojamas Šiaurinis parkas – niujorkiečiams ir miesto svečiams siūlys apžvalginius pelkių takus, paukščių stebėjimo bokštą, medelyną bei laukinės floros sėklų ūkį. Žadami sporto aikštynai bei skirtingų charakterių poilsio zonos. Numatytos įvairios kultūrinės ir edukacinės programos, aplinkos tvarumo ir žmogaus poveikio Žemei temomis.

edukacija. žalios atgailos.

Didžiausias pasaulio sąvartynas, tapęs alternatyvios energijos bei nualintos žemės transformacijos pavyzdžiu, planetos mastu atlieka ekologinę atgailą. Stambiausias vartojimo pertekliaus ir gamtosauginio aplaidumo pavyzdys žada įgyvendinti visas (šiandieną manomai) įmanomas aplinką tausojančias praktikas. Palaipsniui mažėjant iš šiukšlių išgaunamų dujų kiekiui, parko teritorijoje norima įrengti technologinį parką, skirtą taupiam energijos naudojimui ir alternatyviai energetikai. Naujajame komplekse žadama pastatyti vėjo turbinų, terminių saulės panelių, skirtų vandens šildymui, fotovoltinių elementų, norima įdiegti geoterminį šildymą ir šaldymą bei kitas alternatyvios bei atsinaujinančios energetikos technologijas.

Dujų surinkimo schema.

Vaikščiojant po šiukšlių suformuotą reljefą apie pastarųjų plastikine membrana padengtą būvį primena tik reguliariais atstumais iš po (specialios) žolės pakloto kyšantys požeminės infrastruktūros vamzdžiai. Freshkills dvokiančią praeitį jau seniai pakeitė gaivus laukinio vėjo gūsis, o keturi per penkiasdešimtmetį Niujorko Staten Ailando rajone suformuoti šiukšlių kalvynai vis aktualiau pasakoja savo istorijos pamokas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.