2000-2001 metais Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) susiklostė palankios sąlygos atsirasti studentiškai korporacijai. Aktyviems politikos mokslų studentams trūko erdvės, kurioje jie galėtų vieningai siekti tikslo ir realizuoti idėjas. Anksčiau TSPMI gyvavusios studentų organizacijos nebuvo sėkmingos, nė viena neišgyveno kartų pasikeitimo. Tapo akivaizdu, kad jaunimo organizacijos, neturinčios tvirto idėjinio pagrindo, negali ilgai išsilaikyti. Imta ieškoti organizacijos modelio, kuris leistų studentams išlaikyti tvirtesnius ryšius su Institutu ir draugais.
—
Pradžia
2000 metais TSPMI susibūrė iniciatyvinė dešimties studentų grupė, kuri išsikėlė sau tikslą – Institute sukurti studentų korporaciją. Pavyzdžiu tapo Vokietijos bei tarpukario Lietuvos studentų korporacijos. Buvo ir dar viena paskata – po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, dar iki „RePublicos“, Lietuvoje jau buvo atsiradę keletas studentų korporacijų. Tai buvo daugiausia senosios, tarpukariu gyvavusios korporacijos, atsikūrę dėl senųjų narių noro tęsti anksčiau vykdytą veiklą ir perduoti puoselėjamas vertybes šiuolaikiniams studentams. Šios korporacijos jau turėjo istorinį gyvavimo pagrindą, todėl galėjo perimti savo pirmtakių tradicijas, simboliką ir ritualus.
„RePublica” susikūrė dėl panašių paskatų kaip ir senosios korporacijos: būrimasis draugėn siekiant bendrų tikslų, pagalba kolegoms padedant išlikti ir įsitvirtinti visuomeniniame gyvenime, vertybių puoselėjimas. Vis dėlto naujoviškame, jauname Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, įsikūrusiame tik prieš dvylika metų, studentiško gyvenimo tradicijos buvo dar tik kuriamos, tad ir naujai įsikūrusi korporacija negalėjo perimti jokių tradicijų, kurias galėtų tęsti.
„RePublicos” veiklos ir pasaulio suvokimo išeities tašku tapo XXI amžiaus Lietuvos visuomenė. Vėliau, laikantis šiuo metu vis dar kuriamų tradicijų, korporacija stengsis išlaikyti tą paveldą, kurį perims iš dabartinės visuomenės.
Vertybės
„RePublica” daugeliu aspektų yra panaši į kitas Lietuvos korporacijas. Tam tikri atributai, struktūros elementai yra privalomi, kad būtų galima vadintis korporacija. Narių dalijimas į juniorus, senjorus ir filisterius, trijų pagrindinių vertybių pasirinkimas, spalvos, herbas, juostos, lotyniškas devizas būdingi tiek „RePublicai”, tiek kiekvienai kitai studentų korporacijai.
Antra vertus, žiūrint iš dabartinės visuomenės pozicijų, korporacijų ritualai ir simbolika gali atrodyti keistai bei rudimentiškai. Herbai ir vėliavos, juostos ir rapyros, lotyniški posakiai bei ritualinės šventės nelabai derinasi su šiuolaikinio jaunimo įpročiais.
Tačiau korporacijos – tai bendruomenės, kurioms išlikti gyvybiškai svarbūs ritualai ir tradicijos. Būtent jie įtraukia visus žmones į bendrą veiklą, įkūnija vertybes. Idėjinis (arba vertybinis) požiūris į pasaulį ir yra esminis skirtumas, kuo korporacija skiriasi nuo kitų studentiškų organizacijų, o korporantas – nuo daugelio studentų. Tokiu pagrindu organizuota struktūra natūraliai tampa vertybių puoselėjimo ir skleidimo priemone.
Mišrumas
Nepaisant bendrumų, „RePublica” išsiskiria iš kitų korporacijų. Vienas ryškiausių aspektų – narių mišrumas. Vokietijoje, Latvijoje ar Estijoje veikiančios korporacijos dažniausiai yra formuojamos ne tik profesiniu ar teritoriniu pagrindu, bet ir jungia tik vienos lyties atstovus. Dauguma Lietuvos korporacijų taip pat yra pasidalinusios į vyriškąją ir moteriškąją sekcijas arba skirtos tik vienos lyties nariams.
Dabartinėje visuomenėje privilegijų teikimas vienai ar kitai lyčiai yra suprantamas kaip diskriminacija, todėl natūralu, kad „RePublica” tapo mišri korporacija. Be to, nebuvo ir tradicijos, kuri skatintų dalytis pagal lyties principą.
Tęstinumas
Šiais metais jau paskutiniai „RePublicą” įkūrusios iniciatyvinės grupės nariai ruošiasi baigti studijas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir tapti korporacijos filisteriais. Korporacijoje išaugo nauja karta, perėmusi ligtolinę patirtį, gyvenanti tomis pačiomis idėjomis ir tęsianti pradėtus darbus. Taip užtikrinama, kad tikslai bei vertybės bus išlaikomi, perduodami jauniesiems nariams ir skleidžiami visuomenėje. Dalyvaudamas korporacijoje žmogus gali ne tik realizuoti savo idėjas, tobulėti, bet ir duoti naudos visuomenei kaip daug geresnis žmogus, pilietis ir… korporantas.
Vaidotas Senavaitis