Hermetinė politika

Masonai, rozenkreiciai, tamplieriai, jėzuitai – pasaulio gyvenimo svertų tampytojai, paranojikų žaidimas, konspiracijos teorijų gerbėjų vaisius ar uždarų, vertybiniu pagrindu organizuotų bendruomenių pavyzdžiai? Hermetinės politikos tyrinėtojai siekia atskleisti šių bendruomenių prigimtį ir atskleisti jas gaubiančią paslaptį.

—

Visą pasaulio politiką pagal tai, kaip priimami sprendimai, galima suskirstyti į keturis lygius, kuriuose veikia skirtingi veikėjai. Viešoji politika – pirmasis lygmuo, kuriame priimama daugybė kasdienių, paprastai ne itin reikšmingų sprendimų, apie kuriuos daugiau ar mažiau išsamiai informuojama visuomenė.

Tuo tarpu užslėptas interesų grupių lobizmas, užkulisinės derybos dėl koalicinės vyriausybės, vidinės manipuliacijos žiniasklaidos priemonėmis ir kiti panašūs pavyzdžiai gali būti apibūdinami kaip neviešoji politika. Vis dėlto informacija apie neviešąją politiką gali nesunkiai patekti į žiniasklaidos akiratį ir sulaukti platesnių visuomenės sluoksnių susidomėjimo.

Trečiasis lygmuo – slaptoji politika. Pagrindinis jos principas – tikslinga slaptumo kontrolė. Slaptoje politikoje dalyvaujantys veikėjai atidžiai saugo turimą informaciją ir imasi aktyvių veiksmų, jei pažeidžiamas slaptumas. Mafijos struktūrų, įvairių specialiųjų tarnybų veikla galėtų būti apibūdinta kaip slaptoji politika.

Pirmuosiuose trijuose lygiuose pagrindinis politikos žaidimo tikslas – valdžia, galia, pinigai ir asmeninių ambicijų tenkinimas. Tuo tarpu ketvirtajame lygmenyje -griežtai izoliuotoje hermetinėje politikoje – minėti tikslai tėra tik viena iš priemonių kovojant dėl vertybių įgyvendinimo, dominuoja ideologiniai veiksniai. Hermetinėje politikoje veikia įslaptintos dvasinės-religinės bendruomenės, grindžiamos aiškia hierarchija. Suprantama, slaptumas šiame lygyje saugomas dar griežčiau nei slaptojoje politikoje: neretai slaptumas remiasi priesaika ir griežtu jos vykdymu. Hermetinėje politikoje veikia elito elitas. Čia priimami pagrindiniai pasaulio politikos sprendimai. Kovoje dėl vertybių elito elitas naudojasi žmonių silpnybėmis ir siekia apginti savo vertybes.

Savaime suprantama, pasaulio politikos padalinimas į keturis lygius tėra sąlyginis – didelėje organizacijoje gali egzistuoti net ir visi sprendimų priėmimo lygiai. Supaprastintas politikos modelis apibūdina įvairių bendruomenių veiklos principus. Vieni sprendimus priima balsų dauguma, kiti žaidžia užkulisinius žaidimus, treti formuoja vertybinį pagrindą ir taip kontroliuoja žemesnių lygių sprendimų priėmėjus.

Istorija mums pateikia realių hermetinės politikos dalyvių pavyzdžių, nors dalis jų tėra tik konspiracijų teorijų ištroškusiųjų mąstymo vaisius.

Rimas Ališauskas